Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

Praėjusiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore.

Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino. Tą atskleidė Aplinkos apsaugos agentūros vykdyti oro kokybės tyrimai Kauno ir Vilniaus aglomeracijose.

2020 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija tiek Vilniuje, tiek Kaune neviršijo ribinės vertės. Kitas šiam teršalui taikomas švaraus oro kokybės standartas – KD10 paros ribinė vertė – dažniausiai buvo pažeidžiamas šaltuoju metų laiku: sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėn.

Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui šiuo laikotarpiu turėjo šiluminės energijos gamyba ir individualių namų šildymas kietuoju kuru. Šiltuoju metų laiku, balandžio–rugsėjo mėn., teršalų koncentracijų padidėjimą daugiausia lėmė transporto išmetami teršalai bei pakeltoji tarša – keliamos dulkės nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kai kuriais atvejais ir žolės deginimas priemiesčiuose.

Kaip ir kasmet, pasitaikė dienų ar ilgesnių laikotarpių, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašos iš kitų valstybių, praneša aplinkos apsaugos agentūra.

Vertinant ilgesnio laikotarpio matavimų duomenis, Kaune pastebimas kietųjų dalelių KD10 vidutinės koncentracijos mažėjimas. Sostinės Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. stotyse stebima nedidelė KD10 koncentracijos mažėjimo, o Senamiesčio stotyje – didėjimo tendencija. Pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija Kaune rodo mažėjimo, o Vilniuje – didėjimo aplinkos ore tendenciją.

Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad siekiant mažesnės oro taršos didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų geriau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.

Siekiant vertinti ir valdyti oro kokybę pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, kiekvienos šalies teritorija turi būti suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje šiam tikslui išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona – likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų.

Kauno aglomeracijoje oro užterštumas buvo tiriamas 2-ose oro kokybės tyrimų stotyse – pramoniniame rajone, prie vidutinio eismo intensyvumo gatvės įrengtoje Petrašiūnų stotyje ir miesto foninėje Noreikiškių stotyje, įrengtoje atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių.

Vilniaus aglomeracijoje oro kokybė buvo tiriama 4-iose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse – Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų. Žirmūnų stotis įrengta prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės, netoli sankryžos su Kalvarijų gatve, ir geriausiai atspindi transporto įtaką oro kokybei.

Savanorių prospekto stotis taip pat įrengta prie intensyvaus eismo gatvės, bet didesniu atstumu nuo jos, tarp gyvenamųjų namų. Oro kokybei šiame rajone didelės įtakos gali turėti ir transporto, ir netoliese – Žemuosiuose Paneriuose – esančių pramonės bei energetikos įmonių išmetimai. Senamiesčio stotis įrengta tankiai apstatytame, žmonių gausiai lankomame rajone, netoli nedidelio eismo intensyvumo gatvės, Lazdynų – gyvenamajame rajone, atokiau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių.