Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti kvotų užsieniečiams tvarką. Šiuo metu viršijus nustatytą kvotą galima ir toliau neribotai įvežti trečiųjų šalių piliečius. Siūloma keisti sistemą ir įvesti griežtą metinę kvotą atvykstantiems darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Tai neliestų aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Pradedame pokalbius su darbdaviais ir darbuotojais, kaip pasiekti, kad imigracija kurtų naudą Lietuvos žmonėms. Norime apsaugoti dirbančiuosius nuo pakeičiamosios migracijos, kai išvykstantys keičiami pigesniais trečiųjų šalių piliečiais, bet suprantame ir čia dirbančių užsieniečių naudą visuomenei.
Ieškome subalansuoto požiūrio ir norime paskatinti darbdavius kuo sparčiau pereiti nuo konkurencijos pigesne darbo jėga ir mažesne kaina, prie konkurencijos geresne kokybe. Tik tai leis Lietuvoje pasivyti Vakarų Europos atlyginimų lygį ir susigrąžinti daugiau išvykusių piliečių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo srityje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kitose srityse – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.
Ministerija siūlo atsisakyti dabar galiojančio trūkstamų profesijų sąrašo bei atitikties darbo rinkos poreikiams testo bei nustatyti griežtą iki 1,5 proc. (ne daugiau 43 tūkst. asmenų) metinę baigtinę kvotą darbo pagrindu atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tiek konkretus skaičius, tiek galimos išimtys bus nustatytos tik po plačios diskusijos su darbdaviais, darbuotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
Kvota nebūtų taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes vienas asmuo, dirbantis už vidutinį darbo užmokestį, šaliai sumoka daugiau mokesčių, nei du asmenys, dirbantys už minimalią mėnesinę algą. Mažiau atvykstančių užsieniečių Lietuvai reikštų mažesnes rizikas ir mažesnius integracijos kaštus.
Lietuva brangi šalis. Ar ne apie tai svajoja ir siekia vyriausybės vadovė. Taigi . Yra kuo “didžiuotis”. Brangi šalis ir pigi darbo jėga – verslas klesti.
Lietuvoje studijuoja 2,1 tūkst. ukrainiečių, kur valstybė skiria jiems kiekvienam po finansinę paramą. Jie studijuoja anglų kalba. Gal, baigę studijas, dalis jų išvažiuos dirbti į Vakarus? jeigu ne, tai lietuvių kalbos mokymasis čia, pas mus, dabar jiems privalomas, ar nėra taip?
Manau mūsų valdantieji eis tokiu keliu. Ukrainiečius mokis anglų kalbos ir visiems parodys kokie mes vakarietiški, ”tolerantiški” – pakantūs, o vietiniai , tai lietuviai , savaime , be prievartos išmoks angliškai nes madinga. O virtuvėje kaip kas kalbės – niekam ne įdomu.