Gyvūnai paprastai į namus atneša džiaugsmo, tačiau net ir geriausiai pažįstami šunys ar katės gali sužeisti žmogų dantimis ar nagais. Tokie atvejai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus elgesio su gyvūnais – jei jie suirzę ar išsigandę, tai gali išprovokuoti netinkamą elgesį. Tai, kad gyvūnas yra savas, o ne laukinis ar svetimas, veikia kaip raminanti piliulė, tačiau sveikatos priežiūros specialistai sako, kad žaizda žaizdai nelygi ir ne visada jos būna ,,nekaltos“, bei pataria, kaip dezinfekuoti gyvūnų įkandimus ar įdrėskimus, kiek laiko save stebėti ir kokių priemonių imtis.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė sako, kad dažniausiai žmonės nukenčia nuo savo namuose ar artimųjų, kaimynų laikomo gyvūno.
„Jeigu nestipriai įkanda naminis gyvūnas, kuris yra prižiūrimas, ir žinote, kad jis yra skiepytas, į gydytoją kreiptis nebūtina, o žaizdą galite „susitvarkyti“ ir namų sąlygomis. Tačiau jeigu naminio gyvūno įkandimas didelis, gilus, stipriai pažeistas odos vientisumas, žaizda yra plėštinė arba įkąsta į veidą – į gydytoją kreiptis būtina, paprasto gydymo namų sąlygomis tikrai nepakaks.
Pamenu atvejį, kai mažamečiam vaikui buvo sužalotas skruostas, jam įkando augintinis, ligonį teko nedelsiant nukreipti į priimamąjį. Kartais taip užsisukame buityje, kad nepagalvojame, jog savas augintinis gali sukelti grėsmę sveikatai. Labai svarbu, kad tokiais atvejais į kąstines žaizdas būtų žiūrima labai rimtai ir jas apžiūrėtų gydytojas, įvertintų padėtį ir paskirtų reikiamą gydymą“, – pabrėžia vaistininkė.
Gydytojo pagalba taip pat bus reikalinga, jei žmogui įkando svetimas ar laukinis gyvūnas – tokiais atvejais gali tekti pasiskiepyti nuo pasiutligės ar stabligės.
Būklę stebėti 24 valandas
A.Budreckienė pataria pirmiausiai tinkamai praplauti žaizdą, kadangi tai padeda sumažinti antrinių infekcijų dažnį.
„Žaizda, priklausomai nuo to, kur esate ir kokias priemones su savimi turite, gali būti plaunama vandeniu, fiziologiniu skysčiu ar atskiestu 1 proc. jodo tirpalu. Jeigu yra tokia galimybė, plaunant žaizdą būtų galima naudoti nedidelį švirkštą, taip siekiant padidinant slėgį plaunant žaizdą. Žinoma, galima naudoti ir dezinfekantą, skirtą antiseptiniam žaizdų gydymui, o baigus plauti žaizdą reikėtų ją patepti antibakteriniu tepalu, taip užkertant kelią prasidėti infekcijai“, – pataria ji.
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Greta Urbonienė sako pastebinti, kad kartais žmonės ant žaizdų tepa arba deda maisto gaminius, tačiau to jokiais būdais nereikėtų daryti.
„Pavyzdžiui, teko matyti, kad ant žaizdų buvo tepamas medus arba dedamas svogūnas. Žaizda visuomet būna labai jautri, todėl maisto gaminiai ne tik nepadeda jos gijimui, bet ir gali dar labiau pabloginti padėtį. Taip pat dažnai pasitaikanti klaida – per retai keičiami tvarsčiai arba nedėvimos guminės pirštinės, kai dirbami įvairūs buities darbai. Tvarstis turėtų būti keičiamas, jei už jo ribų pradeda tekėti skysčiai arba kai jis nebelimpa prie odos, o guminių pirštinių reikia tam, kad būtų galima apsaugoti žaizdą nuo tolesnių pažeidimų“, – dalinasi pašnekovė.
Pirmąsias 24 valandas po sužalojimo vertėtų atidžiai stebėti žaizdos būklę, o pastebėjus, kad žaizda negyja, atsiranda paraudimas, skausmas, pakinta kvapas arba atsiranda gelsvos, pūlingos išskyros, patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
„Dažnai žmonės į tai numoja ranka ir gydymą sau pasiskiria patys, pavyzdžiui, pradeda gerti nežinia iš kur turimus antibiotikus, kurie įsigyti turguje ar kioskelyje, tiesiog „turėti iš seniau“. Antibiotikai skiriami tik iužkrėstoms gyvūnų įkandimo žaizdoms, o pats svarbiausias faktas yra tas, kad tinkamus antibiotikus paskiria tik gydytojas, jokiu būdu ne kaimynas ar giminaitis.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės atvyksta į vaistinę pasitarti, ar gerai daro pradėję vartoti namuose turimus antibiotikus, kurių neva liko nuo ankstesnio gydymo. Visų pirma, antibiotikų apskritai neturėtų likti, nes gydytojas paskiria tokį vaistų kiekį, kokio reikia gydymui. Visada patariame patiems nesigydyti namuose turimais antibiotikais, nes atvejai, dėl kurių yra skiriami šios grupės vaistai, skiriasi, tad tam tikru atveju gali reikėti visai kitos rūšies antibiotiko, todėl gydydamiesi savarankiškai galite pasidaryti sau meškos paslaugą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kačių padarytos žaizdos – sudėtingos
Šeimos gydytoja G. Urbonienė tikina, kad darbinėje praktikoje labiausiai komplikuoti – kačių įkandimai. Tokios žaizdos sunkiai gyja, labai dažnai pasitaiko infekcijos.
„Įkandus katei infekcijos rizika yra didesnė negu po šuns įkandimo. Be to, galima susirgti vadinamąja „katės įdrėskimo“ liga, kurią sukelia įdrėskimas arba katės palaižyta žaizda. Ji dažniausiai pasireiškia nedideliu odos pažeidimu toje pačioje vietoje, kur buvo katės įdrėskimas, taip pat gali patinti limfmazgiai. Kartais tokie įdrėskimai gali sukelti ir infekcijas, kurių gydymui būtina naudoti antibiotikus“, – sako šeimos gydytoja.
Kad žaizda buvo užkrėsta galima suprasti iš pirminių infekcijos požymių: sustiprėjusio žaizdos kvapo, skausmo arba iš žaizdos bėgančio pilkšvos spalvos, kreminės konsistencijos skysčio.
Kita liga, kuri gali išsivystyti įkandus ar įdrėskus augintiniui, yra stabligė. Ja susirgti gali bet kuris imuniteto neturintis žmogus, todėl geriausias apsisaugojimo metodas – skiepai. Pasiskiepiję nuo stabligės turėtų nepamiršti, kad šios ligos skiepai atliekami kas 10 metų ir yra kompensuojami valstybės lėšomis. Tuo tarpu dar nepasiskiepijusiems vertėtų žinoti, kad ši liga gali būti mirtina, todėl atpažinus jos požymius būtina skubiai pradėti gydymą.
Pirmieji stabligės požymiai gali būti raumenų spazmai, pakilusi temperatūra, galvos skausmai, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, traukuliai. Kai kuriems ligoniams raumenų spazmai būna tokie stiprūs, kad nepavyksta praverti burnos arba judinti rankų ir kojų.
„Įkandus neskiepytam gyvūnui galima susirgti ir pasiutlige. Didžiausią pavojų kelia laukiniai šunys, kurių įkandimai lemia iki 90 proc. visų pasiutligės atvejų, taip pat katės, žiurkės, šikšnosparniai ir lapės. Pirmieji pasiutligės požymiai būna labai įvairūs: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, skausmas arba tirpimas įkandimo vietoje. Vėliau atsiranda ir kitų pojūčių, pasireiškiančių vandens baime ar gerklų spazmais, o ligai progresuojant gali išsivystyti paralyžius, koma arba sutrikti širdies veikla“, – teigia šeimos gydytoja G. Urbonienė.
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą ligos gydymą ir skiepų kursą.
