Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) populiarėjimas pernai peržengė technologijų skalės ribas. „ChatGPT“, „Google Bard“ ir kitus DI įrankius jau išbandė milijardai planetos gyventojų, o DI savo veikloms jau spėjo pajungti beveik trečdalis pasaulio organizacijų. Ekspertai įsitikinę, jog DI rinkoje bruzdesys nemažės ir šiemet, tačiau jį lydės svarbios permainos ir netgi abejonės.

Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“ skaičiavimais, 2024 m. verslui skirtos generatyvinio DI programinės įrangos pardavimai pakils maždaug 10 milijardų eurų. Prie to prisidės „GPT-5“ ir kitų tobulesnių kalbos modelių pristatymas bei gerėjančios jų pritaikymo galimybės.

„Tiesa, priešingai nei pernai, šiemet rožinius DI akinius versle turėtų keisti racionalus požiūris į tikrąją DI pridėtinę vertę ir pirmieji griežtesni reguliavimai, padidinsiantys DI skaidrumą ir saugumą“, – prognozėmis dalinasi „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro dirbtinio intelekto ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.

Tobulesni įrankiai dar platesniam naudotojų ratui

Prie rekordus sumušusio ažiotažo DI rinkoje šiemet prisidėjo žaibiškas jo technologijų progresas.  Dar 2022 metų pavasarį debiutavusį „GPT-3.5“ generatyvinį kalbos modelį po mažiau, nei metų, papildė pažangesnis „GPT-4“, akimirksniu tapęs „Microsoft Copilot“ įrankių paketo pagrindu. Nenuostabu, kad kito šuolio rinka laukia su dar didesniu entuziazmu. 

„GPT-5“ daugeliu požiūriu gali būti net svarbesnis atnaujinimas, nei buvo jo pirmtakas. Pažangesnė architektūra, greičiausiai, jam leis kur kas geriau suprasti žodžių ir frazių sąryšius, tad galime tikėtis dar „žmogiškiau“ skambančio sugeneruoto teksto ir netgi ironijos ar sarkazmo prieskonių.

„Maža to, „GPT-5“ taps kur kas palankesnis užsienio kalboms nei ankstesnės versijos, tai jį pavers geriau tinkamu vertimams ir išplės jo vartotojų ratas už Vakarų pasaulio ribų. Tai galimai pasitarnaus ir mūsų tautiečiams, kuriems geresnis lietuvių kalbos supratimas atvers tokias pačias DI pritaikymo galimybes, kokios šiuo metu prieinamos anglakalbių šalių gyventojams“, – atskleidžia P. Pakutinskas. 

Deja, gruodį žadėtas „GPT-5“ debiutas neįvyko, tad vėlavimu suskubo pasinaudoti įvairūs jo konkurentai. „Google“ verslo klientams pristatė tris savo „Gemini“ kalbos modelio versijas, kurių pažangiausia tapo pirmuoju DI kalbos modeliu, specializuotame DI pajėgumui įvertinti skirtame MMLU teste aplenkusiu žmones 57 skirtingose srityse, tokiose kaip fizika, matematika, teisė ar istorija.

Lyg to būtų maža, Prancūzijos DI technologijų startuolis „Mistral“ antrą gruodžio savaitę piratinėje „Torrent“ svetainėje iš niekur nieko visiškai nemokamam naudojimui patalpino „Mixtral 8x7B“ kalbos modelį, įvairiuose testuose lenkiantį tiek „GPT-3.5“, tiek visą „Meta Llama 2“ produktų šeimą.

„Toks didelis ir platus DI sprendimų prieinamumas leis jų pagrindu „konstruoti“ dar įdomesnius gaminius ir programinės įrangos rinkoje paskatins konkurenciją, kuri apsaugos nuo būtinybės įmonėms už kiekvieno darbuotojo DI įrankių licencijas kiekvieną mėnesį mokėti šimtus eurų siekiančias sumas“, – prognozuoja specialistas.

Neišvengsime šalto dušo 

„CCS Insight“ tyrėjų manymu, 2024 m. turėtume išvysti ir pirmuosius nusivylimo DI technologijomis ženklus. Dabartinį susižavėjimą „atskies“ supratimas, kad jų taikymui būtini dideli resursai, ir baimė, jog dalis DI sprendimų ateityje paprasčiausiai negalės veikti dėl rengiamo teisinio reguliavimo.

P. Pakutinsko nuomone, šiuo metu DI rinka primena naują prekybos centrą, kuriame visi dairosi į gražiai apšviestas vitrinas. Tačiau realybė tokia, kad daugelis organizacijų nežino, nei ko tiksliai ten ieško, nei kiek lėšų tam gali skirti.

Šiemet dalis bendrovių jau bus spėję „pasimatuoti“ įvairius DI sprendimus ir įsitikinę, kad jų naudojimui būtini tiek tvarkingi įmonės valdomi duomenys, tiek nuolat dirbanti specialistų komanda.

Tai toli gražu ne visais atvejais dera su nerealistiškais lūkesčiais, padedant DI, smarkiai sumažinti personalo skaičių, reikšmingai optimizuoti veiklos išlaidas ar savo klientams pasiūlyti didelę vertę kuriančių naujovių.

Dalies ekspertų optimizmą taip pat riboja neseniai pasiektas Europos Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl pirmojo pasaulyje DI technologijų reglamentavimo.

Dirbtinio intelekto aktas pirmiausia nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas mūsų gyvenimo sritis ir siekia  užkirsti kelią rasizmu, seksizmu ar kitu žmonių rūšiavimu paremtam sprendimų priėmimui, riboti valstybės galimybes sekti žmones, o darbdaviams – DI naudoti įdarbinimo procese.

„DI aktas  nustatys aukštus skaidrumo standartus, suformuluos kitus labai svarbius principus, siekiant užtikrinti žmogaus teises. Tai padidins vartotojų pasitikėjimą DI, leis suvaldyti rizikas  iki jų atsiradimo, o sugriežtėję reikalavimai neleis šių technologijų naudoti visur, kur pageidaujame“, – DI reguliavimo specifiką įvardina P. Pakutinskas.