Nustatytos 50 naujos saugomų paukščių lizdavietės

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) patikėjimo teise valdomuose miškuose nustatytos jau 2375 saugomų paukščių lizdavietės.

Ir šis sąrašas nuolat plečiasi – per 2023 m. VMU žinovai identifikavo dar 50 naujų lizdų. Saugant paukščius šie lizdai reguliariai stebimi, aplink juos nevykdoma arba ribojama ūkinė veikla.

„Gamtos apsauga rūpi kiekvienam miškininkui ir VMU veikloje šioje srityje siekiame atitikti aukščiausius standartus.

Mūsų darbuotojai aktyviai gilina žinias ir įgūdžius gamtosaugos ir gamtotvarkos srityse, tiksliau identifikuoja saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, taip pat jaučiame vis didesnį visuomenės rūpinimąsi mus supančia aplinka ir tai džiugina, nes tik kartu galime kurti aplinkai draugišką ateitį“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Žinias apie miško valdoje registruotas saugomas rūšis galima rasti Saugomų rūšių žinių sistemoje SRIS (čia), kuriai duomenis teikia ir VMU miškininkai.

Atsižvelgiant į saugomo paukščio rūšį, nustatomas saugomas spindulys apie lizdavietes, kuriame ribojama ūkinė veikla.

Didžiausias miško plotas – 200 m spinduliu – paliekamas aplink juodojo gandro, didžiojo apuoko bei jūrinių, žuvininkų bei kilniųjų erelių lizdus.

Ūkinė veikla 150 m spinduliu stabdoma aplink gyvatėdžių, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio ir žalvarnio lizdus ir t. t.

Priklausomai nuo paukščio rūšies, ribojama ūkinė veikla nuo 50 iki 200 metrų spinduliu aplink veisimosi vietas, o perėjimo laikotarpiu – visiškai nevykdoma.

Nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus tam tikras išimtis, šių paukščių perėjimo vietose nevykdoma jokia ūkinė veikla.

Iš saugomų paukščių rūšių, VMU valdomuose miškuose daugiausiai užfiksuota mažojo erelio rėksnio lizdų – iš viso 435.

Nemažai yra ir juodojo gandro – 389. Paprastojo suopio lizdų užfiksuota vos keliais daugiau nei jūrinio erelio – atitinkamai 225 ir 220.

„Miškininkai atlikdami kasdienius darbus miške pastebi ir iki tol neidentifikuotas gamtos vertybes bei naujus saugomų paukščių lizdus.

Tiesa, pastebėjęs lizdą kartais negali pasakyti koks paukštis jame peri ar perėjo, jeigu lizde nėra šeimininko.

Todėl nuo vasario iki rugsėjo kas du mėnesius lizdai yra stebimi, kad identifikuotume paukščių rūšį.

Pastarąjį gali išduoti ir tokie požymiai kaip lizdo medžiaga, dydis, susukimo vieta medyje, taip pat šalia esančios plunksnos ar maisto likučiai,“ – pasakoja VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyresnioji žinovė Jolita Abraitienė.

Jos teigimu, dalis lizdų būna apleisti ir – jeigu ilgą laiką (ne mažiaus nei 4 metus) juose niekas neįsikuria – jie braukiami iš sąrašo.

Jeigu matoma, kad reikia gerinti sąlygas retiems paukščiams, papildomai gali būti įrengti lizdų pagrindai ar įkeliamas dirbtinis lizdas.

„Kiekvieną nustatytą lizdą aplankome bent kartą per metus. Tą darome paukščių veisimosi metu, t. y. nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesių.

Lizdų stebėjimas ypač įdomus – skirtingu metų laiku jo šeimininkai gali keistis, todėl nežinai, ką jame gali rasti.

Pavyzdžiui, pavasarį rastus kranklių lizdus vasarą jau užima sketsakaliai, kurie iki rudens spėja išauginti savo jauniklius.

Paprastųjų suopių lizdus gali užimti vištvanagiai, kurie kartais turi keletą pakaitinių lizdų, kuriuos naudoja kitais ar dar kitais metais.

O štai dauguma stambių paukščių, tokie kaip jūriniai ereliai ar juodieji gandrai, yra sėslūs ir tuos pačius lizdus užima daug metų“, – pasakoja J. Abraitienė.

Rūpinantis Lietuvos miškų sparnuočiais kasmet VMU iškelia apie 8500 vnt. inkilų, daugiausiai jų skirti musinukėms, varnėnams, naminėms ir žvirblinėms pelėdoms, meletoms, žalvarniams ir kukučiams, taip pat inkilai gaminami ir keliami šikšnosparniams bei didžiosioms ir miškinėms miegapelėms.

Veiksminga paukščių populiacijos gerinimo priemonė – įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas, taip pat pavienių medžių ir/ar nepaliestų jų grupių išsaugojimas kirtimo metu.

VMU valstybiniuose miškuose pagrindinių miško kirtimų metu paliekami biologinei įvairovei svarbūs gyvi medžiai, kurie atrenkami iš vietinių rūšių ir biologiniu požiūriu vertingiausi – tai dažniausiai yra seniausi ir storiausi medžiai, taip pat – vėjui atsparūs medžiai.

Tokių medžių paliekama ne mažiau kaip 10 vnt./ha. Pirmenybė teikiama medžiams su mikrobuveinėmis (drevėmis, uoksais ir stambiais lizdais ir t.t.).

Vykdant ūkinę veiklą, paliekamas biologinei įvairovei svarbios negyvos medienos reikiamas kiekis, o nesant reikiamam tokios medienos kiekiui, paliekama atitinkamai daugiau biologinei įvairovei svarbių medžių.

Įvairių paukščių rūšių populiacijos būklės gerinimui, parenkamos skirtingos priemonės. Išskirtinis pavyzdys – kurtinių tuoktaviečių gerinimas.

Šiuo atveju vykdomos kelios priemonės: nuo miško kirtimų iki žvyro vežimo miškan, kad Lietuvos miškuose būtų išsaugoma šių vienų rečiausių paukščių populiacija.

Vykdydama veiklą VMU bendradarbiauja su valstybės ir nevyriausybinėmis organizacijomis – Lietuvos ornitologų draugija, Lietuvos gamtos fondu, Lietuvos zoologijos sodu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba – ir vykdo įvairius projektus, skirtus saugomų rūšių populiacijų gausinimui.

Atliekant gamtotvarkos darbus siekiama išsaugoti, atkurti ar palaikyti gerą aplinkos būklę retoms, nykstančios paukščių ir kitų gyvūnų rūšims bei buveinėms.

VMU valdomuose miškuose nustatyti retų paukščių lizdai