Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, kūnas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau – ima kristi? Iš tiesų kūno temperatūros sumažėjimas susirgus gali būti ženklas, kad kūnas sunkiai kovoja su infekcija arba kad sutriko jo šilumos reguliavimas.

„Kūno temperatūra – individualus dalykas. Daugelis mūsų normalia kūno temperatūra laikome 36,6 °C, bet paprastai šios ribos yra 36,0-37,5 °C, o temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu. Esame įpratę, kad susirgus kūno temperatūra būtent ir ima kilti, tačiau kartais pasitaiko priešingų pokyčių – kūno temperatūra nukrenta žemiau normos ribos. Neretai žmonės skundžiasi ir tuo, kad jau, rodos, pasveiko nuo peršalimo ar virusinės infekcijos, o kūno temperatūra vis dar „šokinėja“. Visa tai rodo kūno kovą su infekcija ar netinkamą šilumos reguliavimą, tad visada patariama pasitarti su gydytoju“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.

Rodo netinkamą šilumos reguliavimą

Dažniausiai pasitaikanti kūno gynybinė ir apsauginė reakcija į infekciją, uždegimą, apsinuodijimą ar sužalojimą yra karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla aukščiau 37,7-38,0 °C ribos. Pasveikus karštis paprastai iš karto susinormalizuoja.

Pasitaiko atvejų, kai liga stipriai kūną išbalansuoja ir tuomet susirgus kūno temperatūra ne kyla, o mažėja, arba sergant pakilusi tokia laikosi ir pasveikus.

Pasak klinikos InMedica Klinika Mažeikiai šeimos gydytojo Audriaus Stankevičiaus, žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo kūno kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą. Jei kūnas sunkiai kovoja su infekcija, tai gali paveikti šilumos reguliavimą ir lemti temperatūros kritimą.

„Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl patariama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais požymiais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija – širdies susitraukimų dažnio padidėjimas“, – teigia A. Stankevičius.

Jei susirgus kūno karštis pakyla, tačiau išlieka kiek virš 37 °C net ir visiškai pasveikus, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes tokie pokyčiai gali rodyti tiek kokią nors kitą „užslėptą“ ligą, tiek ir į lėtinę stadiją pereinančias kvėpavimo takų ligas, tokias kaip tonzilitas ar bronchitas.

„Tokiu atveju svarbu atlikti reikalingus tyrimus, nustatysiančius tikslią priežastį, ir pagal tai gydytis arba toliau stebėti ir reguliariai tikrintis sveikatos būklę“, – aiškina gydytojas.

Svarbu žinoti savo kūno temperatūrą

Vaistininkė R. Truncė sako pastebinti, kad pasitaiko žmonių, kurie esant ne „įprastai“ 36,6 °C temperatūrai sunerimsta ir jau ieško ligos, net jei jaučiasi gerai. Iš tiesų kiekvieno žmogaus vidutinė kūno temperatūra gali skirtis, be to, ji gali kisti ir skirtingu paros metu, todėl iš vienintelių kūno temperatūros rodmenų daryti išvadų negalima.

„Dažniausiai užduodu klausimą, ar žmonės žino savo vidutinę kūno temperatūrą, ir sulaukiu atsakymų, kad ne. Natūralu, nes daugelis, kai jaučiamės gerai, nesimatuojame temperatūros, dažniausiai tai darome jausdami kažkokius negalavimus. Norint sužinoti savo tikrąją kūno temperatūrą, ją reikėtų matuoti neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites. Taip pamatysite aiškią tendenciją ir žinosite, kokiais atvejais jūsų kūno temperatūra jau nebėra normali“, – komentuoja ji.

Kartais vaistininkei tenka išgirsti klausimų, kodėl jų kūno temperatūra nuolat laikosi žemiau nei 36,0 °C. Tai gali rodyti įvairias sveikatos būkles ar problemas. Viena jų – sulėtėję kūno metaboliniai procesai, t. y., medžiagų apykaita.

„Taip pat žemos temperatūros priežastimi gali būti antinksčių nepakankamumas, diabetas, anemija, kai kurios endokrininės ligos, tokios kaip hipotirozė. Toks ilgalaikis pokytis būdingas lėtiniam alkoholizmui, taip pat su tuo susiduria žmonės, vartojantys narkotines medžiagas, stipriai alinantys kūną ar turintys mitybos sutrikimų“, – sako vaistininkė.

Karštį gali „numušti“ stresas

Pasak gydytojo A. Stankevičiaus, žemesnė kūno temperatūra gali būti susijusi ne tik su ligomis, bet ir su įvairiomis kasdieniais įvykiais ar būsenomis.

„Pavyzdžiui, miego metu kūno temperatūra gali kilti arba kristi priklausomai nuo fazės. Gilaus miego fazės metu ji dažnai krinta ir tai yra normalus fiziologinis reiškinys. Kūno temperatūra dažnai yra šiek tiek žemesnė ir rytais, vos pabudus. Tai vadinama ryto hipotermija ir dėl to nereikia nerimauti“, – pabrėžia jis.

Didelis stresas arba baimė taip pat gali turėti įtakos kūno temperatūros sumažėjimui, nes paveikia autonominę nervų sistemą ir kūno šilumos reguliavimą, tad svarbu stengtis sumažinti stresą ir baimę, stebėti savo emocinę būklę ir, jei reikia, ieškoti profesionalios pagalbos.

Paradoksalu, tačiau intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti kūno temperatūros kritimą, nors mums ir atrodo, kad tiesiog „degame“. A. Stankevičiaus teigimu, taip nutinka dėl to, kad prakaituojant padidėja šilumos praradimas ir kunas nebeišlaiko normalios temperatūros.

„Svarbu atsiminti, kad kiekvienas kūnas yra savitas, todėl, jei kyla abejonių arba pastebimi naujai atsiradę, išskirtiniai požymiai, lydintys pakilusią ar nukritusią kūno temperatūrą, visada geriausiai pasitarti su sveikatos specialistu“, – apibendrina gydytojas.