Europos Komisija priėmė sprendimą įpareigoti ant pastatų stogų montuoti saulės elektrinių modulius, ir tai pradėti nuo 2027 m. Naudas, susijusias su saulės moduliais puikiai žinome ir suprantame, tačiau kokie pavojai slypi juose? ,,FOGO Fire Protection Group“ įmonių grupės įkūrėjas, atestuotas gaisrinės saugos inžinierius, sertifikuotas auditorius ir rizikos vertintojas Martynas Matulevičius teigia, kad vienas didžiausių, susijusių su saulės modulių įrengimu – ypač ant plokščiųjų stogų, – yra gaisrinė sauga.
Ar įmanoma rasti sprendimų, padėsiančių apsisaugoti nuo galimų pavojų ir didelių nuostolių?
Europos Komisijos planas – saulės moduliai ant stogų
Prognozuojama, kad iki 2030 metų atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys maždaug 50 procentų visos pagamintos energijos, o iki 2050 metų pasieks ir 85 procentus. Siekdama paspartinti šį pokytį, Europos Komisija priėmė sprendimą įpareigoti ant pastatų stogų montuoti saulės elektrinių modulius, ir tai pradėti nuo 2027 m.
Vienas iš Europos Sąjungos (ES) saulės energijos strategijos tikslų – siekti, kad statytojai būtų teisiškai įpareigoti pastatuose įrengti įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Vienas iš būdų – saulės modulių, dar vadinamų fotovoltinėmis plokštėmis, įrengimas ant pastatų stogų. Tokios plokštės ant visų naujų visuomeninės ir komercinės paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 kvadratinių metrų turėtų būti įrengtos nuo 2027 m., o nuo 2028 m. – ant visų esamų visuomeninės ir komercinės paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 kvadratinių metrų. Nuo 2029 metų tokios plokštės bus privalomos ant visų naujų gyvenamosios paskirties statinių.
Saulės energijos rinkos tendencijos
Paskaičiuota, kad vėjo ir saulės energija sudaro apie 40 procentų atsinaujinančiosios energijos rinkos. Saulės energijos rinkos dalis auga sparčiausiai. Skaičiuojama, kad ant pastatų stogų įrengtų saulės elektrinių metinė instaliuota galia 2025 metais padidės iki 320 GW (palyginimui 2020 m. – 136 GW). Skaičiuojama, kad ES iniciatyva, įpareigojanti pastatų savininkus nuo 2027 m. visuose viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose įrengti saulės modulius ant plokščių stogų, viršijančių 250 kvadratinių metrų leis pagreitinti energijos gamybą iki 600 GW.
Vienas didžiausių pavojų, susijusių su saulės modulių įrengimu – ypač ant plokščiųjų stogų, – yra gaisrinė sauga. Edinburgo universiteto mokslininkų atliktame tyrime, išskiriamos kelios galimos rizikos sritys: saulės moduliai ant plokščiųjų stogų gali sukelti gaisrą, o dėl įvairių priežasčių po saulės moduliu atsiradusi liepsna gali greitai persimesti į fotovoltines plokštes bei degdama spinduliuoti atgalinę šilumą į stogo konstrukciją, o tai pagreitina ugnies plitimą ir degimo intensyvumą, o tuo pačiu padidina gaisro apkrovą.
Patiriama nemažai nuostolių
Pasak mokslininkų, saulės modulių gaisrus ant plokščiųjų stogų sunku užgesinti, o tokių gaisrų pasitaiko visame pasaulyje. Bristolio (Jungtinė Karalystė) muziejaus stogo, kuriame sumontuotos saulės baterijos, gaisrą sukėlė paukščiai. Jie pažeidė elektros instaliaciją, todėl įvyko trumpas jungimas ir užsiliepsnojo visa instaliacija. Gaisras įvyko balandžio pradžioje, o dėl pastato konstrukcijų pažeidimo stogas vis dar rekonstruojamas. Bendrovė „Amazon“ pernai dėl įvykusių gaisrų atjungė ant visų savo sandėlių stogų esančius saulės baterijų kompleksus iki tol, kol bus išsiaiškintos gaisrų priežastys.
Olandijoje įvykęs saulės baterijų gaisras išplito į patalpų vidų, nes ant stogo degusios baterijos sudarė tokią didelę gaisro apkrovą, kad pradegė stogo denginys, o krentantys degančių fotovoltikos elementų lašai uždegė sandėlyje buvusias prekes. Australijoje nuo 2016 m. iki 2021 m. penkis kartus padaugėjo gaisrų, susijusių su saulės elektrinėmis ir fotovoltiniais moduliais. Nemažai nuostolių dėl tokio pobūdžio gaisrų patiria ir draudimo bendrovės. Italijos draudimo bendrovės „Generali“ duomenimis, su saulės moduliais susijusios suminės draudimo išmokos Europoje per metus viršija 100 milijonų eurų, iš kurių 50 procentų yra susiję su gaisro atvejais.
Kyla pavojus ugniagesiams
Vienas blogiausių dalykų yra tai, kad ugniagesiai atvykę į tokio tipo gaisrą pakankamai nedrąsiai imasi gaisro gesinimo darbų. Baiminamasi elektros įtampos. Kilus gaisrui po elektros įtampa esančiuose įrenginiuose, ugniagesiai laukia specialistų, kurie juos atjungtų nuo elektros įtampos. Su saulės baterijomis taip nebeišeina, jei saulė šviečia, baterija tęsia savo darbą ir taip sukelia ugniagesiams pavojų. Vien dėl šios priežasties gaisrai įgauna didelę dinamiką ir juos tampa dar sunkiau suvaldyti. Šiuo metu jau sugalvotos priemonės baterijų gesinimui, tokios kaip PV-Stop ir Solar-Stop, tačiau vien pagalvojus apie kainas ir įsigijimo procesus, neaišku kada Lietuvos ugniagesiai turės tokių priemonių.
Kaip apsisaugoti nuo pavojų?
,,FOGO Fire Protection Group“ įmonių grupės įkūrėjas, atestuotas gaisrinės saugos inžinierius, sertifikuotas auditorius ir rizikos vertintojas Martynas Matulevičius sako, kad vienas pirmųjų žingsnių yra reikalavimas išsibandyti stogo denginio termoizoliacinį „sumuštinį“ kartu su saulės baterijomis pagal Broof (t1) bandymų metodiką. Tik tokiu atveju Broof degumo klasė yra tinkama ir draudimo bendrovės specialistai po gaisro neturės stogą eksploatuojančiai bendrovei jokių pretenzijų.
Pasak pašnekovo, Lenkijoje šiuo metu masiškai imamasi apsaugos priemonių stoguose, kurie pašiltinti polistireninio putplasčio ar poliuretano plokštėmis, t.y. po saulės modulių elementais dedamos ugniai atsparios „Durasteel“ plokštės. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska pastebi, kad nepaisant rizikų, ,,saulės moduliai yra puikus sprendimas – ypač montuojant ant stogų, apšiltintų nedegia izoliacija, kuri ne tik sumažina pastato energijos sąnaudas, bet ir padeda apsaugoti žmones, jų turtą ir pačius saulės modulius nuo gaisro. Pavyzdžiui, akmens vatos izoliacija yra nedegi medžiaga atlaikanti net iki 1000 laipsnių C temperatūrą. Ji stabdo gaisro plitimą ir užkerta galimybę greitam ugnies išplitimui.
