Gruodžio 6 d., Birštone, konferencijoje „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu“ susitiko Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ŽŪR lyderiai, kurie diskutavo apie pokyčius, kurie žemės ūkio laukia jau kitąmet.
Senų ir naujų metų sandūra – puikus metas pažvelgti kaip sekėsi nueinančiais metais ir kas laukia kitais metais.
Jau tapo papročiu, kad Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) rengia tarptautinę konferenciją, kurioje susirenka ne tik Lietuvos ūkininkai, žemdirbių savivaldos lyderiai, agropolitikos formuotojai, bet ir partneriai iš užsienio.
Konferencijoje – Latvijos ir Lenkijos atstovai
Tarptautinė konferencija – vieta ne tik pasižiūrėti kaip sekasi mums įgyvendinti iškeltus tikslus, bet ir sužinoti su kokiais iššūkiais susiduria ūkininkaujantys kolegos iš kitų šalių.
Šį kartą susirinkę dalyviai ne tik galėjo klausytis pranešimų, bet ir įsitraukti į žinovų diskusijas, kurios buvo net trys.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus atidarydamas konferenciją džiaugėsi, kad padiskutuoti atvyko ir žemdirbius vienijančių organizacijų lyderiai iš Lenkijos, Latvijos: „Mūsų šalyje yra stiprus žemės ūkis.
Lietuva iš kitų ES narių išskiria giliais žemės ūkio papročiais, dirbamos žemės plotais lenkiame Nyderlandus, Belgiją, Slovakiją, Portugaliją ir kai kurias kitas ES šalis.
Metų pabaiga yra geras metas pažiūrėti atgal kaip mums sekėsi ir brėžti kitų metų tikslus.
Labai gerai, kad turime bendraminčių, bendražygių tarp mūsų kaimynų, kurie šiandieną su mumis.
Tai – Latvijos, Lenkijos ŽŪR lyderiai ir nariai. Turime nemažai problemų, kurias galime ir turime spręsti kartu“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas.
Janušas Vojcekovskis: turime stiprinti šeimos ūkių grandį
Dėl užimtos darbotvarkės į Birštoną negalėjo atvykti, tačiau gyvos internetinės transliacijos metu sveikinosi Europos Komisijos už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas komisaras Janušas Vojcekovskis (Janusz Wojciechowski).
Savo kalboje jis pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkai išsiskiria savo aktyvumu ir siekiu kovoti už gyvybingą kaimą.
Jis taip pat paragino sutartinai judėti viena kryptimi ir orientuotis į 4 pagrindinius principus – saugumą, stabilumą, tvarumą ir solidarumą.
J. Vojcekovskis pripažino, kad maisto saugumui visoje ES pastaraisiais metais kilo itin daug iššūkių: COVID pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, niokojantys klimato kaitos padariniai ir kt.
Nemažiau svarbus ir ekonominis, politinis stabilumas žemės ūkyje.
„Turime pripažinti, kad BŽŪP finansavimas turėtų būti tęsiamas ir po 2027 m., naudojant sustiprintą biudžetą, atitinkantį žemės ūkio iššūkius bei pritaikytus prie keliamų tikslų, nes maisto gamyba priklauso nuo ūkininkų.
Tačiau 2010–2020 m. ES praradome 3 mln. ūkių, o jų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 9 mln. Tai prilygsta maždaug 800 ūkių, kurie nyksta kiekvieną dieną.
Vien tai atskleidžia socialinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų ūkininkai ir kaimo bendruomenės.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad turime stiprinti paramą mažiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, kovodami su pernelyg didele žemės koncentracija, kartu nustatydami privalomą viršutinę ribą, kuri apima tiesioginių išmokų mažinimą didžiausiems paramos gavėjams“, – kalbėjo J. Vojcekovskis pažymėjęs, kad žemės ūkiui tenka dar viena svarbi užduotis – kartų kaitos kaime užtikrinimas.
Anot jo, kartų atsinaujinimas yra esminis iššūkis, su kuriuo susiduria šiandienos žemės ūkis.
„Negalime užtikrinti saugaus maisto tiekimo be stabilios ūkininkų bendruomenės, kurią palaiko stabilios pajamos.
Turime sutelkti dėmesį į ūkių ekonominį gyvybingumą: ūkininkai turi deramai užsidirbti dirbdami žemę“, – tikino jis.
Prašė suteikti viltį konkrečiomis priemonėmis
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovas, kuriantis ir savo uogininkystės ūkį, Vytenis Grigas sureagavo į komisaro kalbą ir jo teiravosi, kokius įrankius Europos Parlamentas numato tam, kad jaunieji ūkininkai savo ateitį sietų su agroverslu: „Kokias priemones numatote remiant jaunuosius ūkininkus, nes, pripažinsiu, vilties mums reikia“, – klausimą eurokomisarui delegavo V. Grigas.
Už žemės ūkio politiką atsakingas komisaras J. Vojcekovskis užtikrino, kad daugiau nei 10 proc. ES tiesioginių išmokų, t. y. maždaug 4 mlrd., pagal planus numatoma skirti daugiau nei 370 000 jaunųjų ūkininkų, kurie sieks dirbti žemės ūkyje.
Planuose taip pat numatyta didesnė parama ūkininkams, susiduriantiems su specifiniais sunkumais, taip pat moterims ūkininkėms.
Strateginio plano pakeitimai
Daug diskutuota ir apie vadinamąjį žaliąjį susitarimą, kurį žemdirbiai vertina nevienareikšmiškai.
Kaip mums sekasi keliauti link žaliojo susitarimo ir ekologiškesnės ateities, kokios priemonės buvo sėkmingos, o kur reikalingi pokyčiai pristatė ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis.
Pasak jo, 31 proc. Strateginio plano lėšų numatoma skirti aplinkosaugos, klimato ir tvaraus ūkininkavimo tikslams.
1 290 mln. Eur (31 proc.) lėšų, iš jų tiesioginėms išmokoms ir sektorinėms programoms apie 753 mln. Eur, kaimo plėtros intervencinės priemonėms – apie 537 mln. Eur.
Viceministras pastebėjo, kad nemažo ūkininkų dėmesio šiemet sulaukė tvarių technologijų ir ŠESD emisijų mažinimo skatinimui panaudojami papildomi finansavimo šaltiniai – modernizavimo fondas, Klimato kaitos programa (KKP) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF).
Jo teigimu, tiesioginių ir juostinių sėjamųjų įsigijimo skatinimo Modernizavimo fondo priemonės pagalba bendros investicijos į bearimes technologijas siekė daugiau kaip 10 mln. Eur, iš kurių 3,3 mln. Eur sudarė kompensacinės išmokos.
Taip pat panaudota 39 mln. Eur KKP lėšų biodujų jėgainių, biodujų valymo įrenginių statybai, pirmenybę skiriant žemės ūkio organinių atliekų perdirbimui (pvz. mėšlo perdirbimui) (2020 m. – 8 mln. Eur, 2021 m. – 15 mln. Eur 2022 m. – 16 mln. Eur).
Biometano gamybos pajėgumų didinimas taip pat finansuojamas iš RRF. Numatoma parama iš KKP grūdų džiovyklų modernizavimui, keičiant dyzelinį krosninį kurą į biodujas (ar biometaną).
Iš KKP taip pat žadama skirti 7 mln. Eur paramą antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimui.
„25 proc. tiesioginių išmokų biudžeto kasmet skirta veiksmams, skatinantiems ūkininkus savanoriškai dalyvauti aplinkai ir klimatui palankiose veiklose – ekologinėse sistemose (įskaitant „Gyvūnų gerovė“, kai pirmą kartą ūkininkams mokamos išmokos už aukštesnių gyvūnų gerovės standartų laikymąsi).
Taip pat rekordinis susidomėjimas nauja gyvulininkystės ūkiams skirta Strateginio plano intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
2023 m. kvietime skirta 10 mln. Eur dotacijų, gautos 43 paramos paraiškos už daugiau 23 mln. Eur“, – pažymėjo E. Giedraitis.
Viceministras priminė, kad jau rengiami ir Strateginio plano pakeitimai. Įvertinus 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus ir socialinių partnerių siūlymus parengti pakeitimai.
Vienas didžiausių siekių – didinti daugiamečių pievų plotus. Ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų, galės dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant negamybinių veiklų.
Taip pat bus peržiūrima ekologinio ūkininkavimo paramos sistema. Ekologiškai ūkininkaujantiems bus leidžiama dalyvauti visose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose: augalų kaita, tarpiniai pasėliai, neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, sertifikuotos sėklos naudojimas.
Taip pat žadama didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius ir peržiūrėti išmokų dydžio mažinimo stambesniems ekologiniams ūkiams taikymą (iki šiol buvo taikytas 30 proc. mažinimas už plotus virš 200 ha).
Visas ekologinio ūkininkavimo veiklas, įskaitant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, numatoma remti iš II ramsčio (KP fondo lėšos). Numatomi ir GAAB pakeitimai.
Ekologinio ūkininkavimo iššūkiai
Konferencijoje plačiai diskutuota apie ekologinio ūkininkavimo galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje.
Mūsų šalyje 2023 m. ekologiškai ūkininkaujančių plotai Lietuvoje sumažėjo apie 6 proc.
E. Giedraitis sakė, kad Lietuva tampa ekologiškus grūdus eksportuojančia šalimi ir reikėtų orientuotis ne tik į grūdų auginimą.
Vis tik jis neabejojo, kad ekologinei plėtrai labai svarbi rinka.
„Jei vartotojams nereikia ekologiškų gaminių, mes galime rengti aibę strategijų, tačiau rezultato nebus.
Man buvo liūdna pamatyti skaičius, kad maždaug pusė superkamo ekologiško pieno pilama į bendrą katilą, t. y. jis maišomas su įprastiniu pienu.
Vadinasi, parama yra, ji veikia, tačiau pirkėjas jo neperka. Žiūrint plačiau, ES kontekste pagal užauginamą ekologišką gamybą pirmauja vaisiai, daržovės, pienas, mėsa, o Lietuvoje – grūdai.
ES esame lyderiai pagal užauginamus ekologiškus kviečius, spelta, avižas. Už sąlyginai nedidelę kainą šie grūdai eksportuojami.
Kokia mums iš to nauda kaip valstybei be to, kad ūkininkaujama tausiau ir gamta šiek tiek pasaugoma?“, – retoriškai klausė ŽŪM viceministras E. Giedraitis pridūręs, kad turėtume daugiau fokusuoti dėmesį į kitas ekologiškas gamybines veiklas.
Palenkės žemės ūkio rūmų lyderis Gžegožas Leščinskis (Gžegož Leščinski) dalyvavęs žinovų diskusijoje pastebėjo, kad Lenkijoje ekologiškos gamybos vartojimas nežymiai auga, nes vartotojai vis dažniau ieško sveiko, vietoje užauginto maisto.
„Vis dėlto, reikia padirbėti siekiant gerinti trumpąją maisto tiekimo grandinę. Turėtume daugiau investuoti į ekologinę gamybą ir dėl sveikatos apsaugos.
Jei būtų skiriamas didesnis dėmesys sveikesnei gamybai, valstybės nemažai sutaupytų sveikatos apsaugai – žmonės rečiau sirgtų“, – tikino G. Leščinski.
Jam antrino Latvijos žemės ūkio organizacijų tarybos (LOSP) narė Dzintra Leiniecė (Lejniece). Anot jos, ekologišką gamybą vartotojai neretai remia tik žodžiais, o tikrasis „balsavimas“ vyksta pinigine.
„Pirkėjai tikrai norėtų labiau palaikyti ekologiškai ūkininkaujančiuosius, tačiau jie nepajėgūs įsigyti tokių prekių.
Taip pat atstovauju kiaulių augintojus Latvijoje. Dalis ūkių norėtų investuoti į ekologiją, tačiau investicijos į ekologinę kiaulininkystę labai didelės.
Ūkiai sau to negali leisti“, – konstatavo LOSP atstovė D. Leiniecė.
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sutiko, kad ekologiniame sektoriuje iššūkių netrūksta, mat net ir kai kurios stambios ūkio bendrovės Lietuvoje mažina ekologinę gamybą, nes sudėtinga dirbti pelningai.
Jis įsitikinęs, kad reikėtų daugiau orientuotis į žmonių švietimą, kodėl svarbu rinktis ekologišką produkciją ir kokią pridėtinę vertę ji kuria.
„Parama – trumpalaikis dalykas, negali ūkiai vien iš to išgyventi. Ūkiams reikia dirbti ir užsidirbti, gauti pajamas.
Džiaugiuosi, kad ES dažnėja regeneracinis ūkininkavimas.
Tai yra holistinis ūkininkavimo būdas, kurio tikslas pagerinti dirvožemio ir natūralių ekosistemų sveikatą, pagerinti biologinę įvairovę.
Kai žmonės vis daugiau į tai kreips dėmesį, manau, nemažai problemų išsispręs. Žinoma, regeneraciniai ūkiai plėsis ekologinių atžvilgiu, tačiau toks ūkininkavimo principas, mano nuomone, labai perspektyvus“, – sakė T. Beinoras.
Sprendimas dėl pasėlių apsaugos
Konferencijoje per nuotolį su susirinkusiais dalyviais diskutavo ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas.
Pagrindinis jo kalbos bruožas – pasėlių apsauga.
Oro sąlygoms darantis vis sunkiau nuspėjamoms, susiduriant su aibe kenkėjų, ligų, žemdirbiai priversti ieškoti sprendimų kaip apsaugoti javus.
Tačiau jau kuris laikas Europos Parlamente virė diskusijos dėl augalų apsaugos gaminių mažinimo.
Buvo siekiama apriboti pesticidų naudojimą, tačiau, anot J. Oleko, tai reikia daryti proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos ES narės pesticidų naudojimo mastą.
„Lietuvoje naudojame apie 1 l/ha augalų apsaugos produktų, o, pavyzdžiui, Nyderlanduose – iki10 l/ha.
Ne kartą sakiau, kad reikia žiūrėti į kiekvieną šalį individualiai, negalime skriausti šalių, kurios jau yra susimažinę minėtų preparatų naudojimą.
Labai gerai, kad šį kartą Europos Komisija įsiklausė į praktinius patarimus ir nuo kategoriškų sprendimų atsitraukė“, – pabrėžė europarlamentaras.
Konferencijoje taip kalbėta ir apie miškų ūkio ateitį.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis džiaugėsi, kad Lietuvos miškų potencialas didėja, o tai kryptingos miškų politikos rezultatas.
Vis dėlto, Lietuvoje 2021–2023 m. žievėgraužio nudžiovinta apie 2 mln. m3 visų nuosavybės formų miškuose.
Tai verčia susimąstyti apie realių priemonių planą. Jis taip pat pristatė naujas miškų įstatymo redakcijas, kuriose įtvirtinamas platesnis darnaus miškų valdymo supratimas – labiau subalansuotas santykis tarp ekologinių, ekonominių ir socialinių visuomenės reikmių miškui.
Taip pat diferencijuojamas miško kirtimų intensyvumas pagal funkcinį prioritetą – mažiau kirtimų saugomose teritorijose, daugiau – ūkiniuose (ekonominio prioriteto) miškuose.
Dėmesys ne tik žemės ūkiui, bet ir regionų gyvybingumui
Konferencijoje kalbėta ne tik apie žemės ir miško ūkį, bet ir kaimo plėtrą.
Pranešimą „Kaimas – daugiau nei žemės ūkis“ perskaitė Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Helena Naglazienė.
Pasak jos, VVG tinklas siūlo ieškoti galimybių proporcingiau balansuoti Strateginio plano priemonių paramą bei daugiau dėmesio skirti ne žemės ūkio verslams, bet bendradarbiavimui, partnerystei tarp verslo ir nevyriausybinio sektoriaus.
H. Naglazienė vylėsi, kad politikai priimantys sprendimus ir įsipareigojimus kurti tvarią valstybės ateitį supranta ir atsakingai įvertins, kad be kaimo, kuris yra daugiau nei žemės ūkis stiprių valstybinių pamatų nepastatysi.
„Kaimo vaizdavimas dažnu atveju būna apgaulingas. Dabartinis kaimo ir ūkio tapatinimas nuvertina kaimiečius, nesusijusius su žemės darbais.
Žemės ūkis reikšmingas ir neatsiejamas sektorius kaimo gyventojams, tačiau nėra pagrindinis verslas kaime.
20 metų VVG administruojami LEADER programos projektai faktiškai įrodė, kas kaimas yra susijęs su visomis sritimis: socialine, kultūrine, švietimo, sveikatos, inovacijų ir visomis kt. lygiai taip pat kaip ir miestas.
Kaimo gyventojas išgyvena tas pačias problemas kaip ir miesto tik dar su didesne infrastruktūrine, socialine atskirtimi ypač kelių, aplinkosauginėje (vanduo, nuotekos) švietimo, sveikatos srityse“, – tikino H. Naglazienė.
Itin aktyvūs – jaunieji ūkininkai
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ypač gausus būrys LJŪJS atstovų. Sąjungos atstovas V. Grigas tikino, kad tokios konferencijos ir diskusijos, kuriose dalyvauja Lietuvos ir kitų šalių ŽŪR atstovai, ūkininkai ir asociacijų vadovai – būdas aptarti reikiamus pokyčius ir strategijas BŽŪP, viename iš pagrindinių įrankių siekiant Europos žaliojo kurso tikslų.
Konferencijoje bandyta atrasti būdus kaip ūkininkams ir politikams suderinti bendrus tikslus, kad ir ūkininkai sugebėtų sėkmingai išlikti rinkoje, bet ir gebėtų plėstis tausojant gamtą ir atliepiant klientų poreikius.
„Ši konferencija leidžia vieniems kitus išgirsti, ieškoti bendrų sprendimo būdų. Nes dažniausiai esame įsisukę į darbų rutiną, o apie strateginius planus ir veiksmus retai randame laiko pakalbėti“, – tvirtino V. Grigas.
Pasirašė memorandumą
Gruodžio 6 d. Lietuvos ŽŪR pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba (LOSP).
Latvijos LOSP ir Lietuvos ŽŪR nariai tikisi, kad tai padės dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą.
„Po konferencijos parengėme memorandumą, kurį įteiksime mūsų atsakingoms institucijoms, Europos Komisijai.
Jį savo šalių Vyriausybėms persiųs ir mūsų partneriai iš Lenkijos bei Latvijos“, – reziumavo ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.
Apdovanoti kaimui nusipelnę ūkininkai ir mokslininkai
ŽŪR drauge su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis bei Nacionaline mokėjimo agentūra apdovanojo žemdirbių savivaldos atstovus, ūkininkus, mokslo bendruomenės narius už nuopelnus kaimo plėtrai.
1. ŽŪR ordinu „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“ apdovanota Agita Hauka – Latvijos ūkininkų federacijos pirmininkė (Biedrība Latvijas Zemnieku federācija).
2. ŽŪR ordinu „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“ apdovanotas Andžėjus Steskievičas (Andrzej Steckiewicz) – Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacijos vadovas (Polska Federacja Hodowców Bydła i Producentów Mleka) .
3. ŽŪR ordinas „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“ įteiktas dr. Violetai Juškienei – Mokslo instituto tarybos pirmininkei.
4. ŽŪR ordinas „Už nuopelnus žemdirbių savivaldai ir kaimo plėtrai“ įteiktas ir dr. Virgilijui Skulskiui – Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotojui.
ŽŪR organizacijos šiais metais buvo itin aktyvios, teikė daug siūlymų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros planui, o organizacijų nariai įgyvendino projektus, diegė naujoves, rengė socialines ir kultūrines veiklas Lietuvos kaime.
Už įdėtą triūsą, apdovanotas būrys ūkininkų.
ŽŪM ir ŽŪR apdovanojo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narį, Ignalinos rajono ūkininką Vidmantą Gaidelį, kuris pasinaudojęs Kaimo plėtros programos Jaunojo ūkininko įsikūrimui skirta parama įkūrė moliūgų ūkį ir sėkmingai augina bei realizuoja gamybą.
Ūkininkas sėkmingai augina ir parduoda moliūgus ne tik ūkininkų turgeliuose, bet ir per socialinius tinklus.
Vidmantas aukoja moliūgus maisto bankui, savo ūkyje užaugintais moliūgais dalinasi su miestiečiais, jo gražuoliais moliūgais buvo papuošti viešbučiai, kitos viešos erdvės.
Tai puikus pavyzdys, kad ir moliūgų auginimas gali būti puikus ir veiksmingas verslas, o sėkmingai įgyvendintas projektas – puikus gerasis pavyzdys.
Padėka atiteko ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos nariui V. Grigui.
Jis atstovauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesams ES jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA) bei sėkmingai ūkininkauja nuosavame ūkyje.
Vytenis augina daržoves, smidrus, kriaušes, trešnes, kurias sėkmingai parduoda ūkininkų turgeliuose, socialiniuose tinkluose tuo prisidėdamas prie trumposios maisto tiekimo grandinės.
Apdovanoti ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) nariai: Vilkaviškio rajono ūkininkas Vilmantas Navickas ir Kretingos rajono ūkininkas Jurgis Karazinas.
Jiems dėkota už dalyvavimą „Horizontas2020“ projekte „Atsparumas pienininkystei“ (angl. „Resilience For Dairy“ arba „R4D“) ir bendradarbiavimą su 14 užsienio šalių ūkininkais, konsultantais ir mokslininkais iš Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Vokietijos, Slovėnijos, Nyderlandų.
Padėka keliavo ir Šakių rajono ūkininkų šeimai Vilmai ir Zenonai Kvedaravičiams. Jie tris dešimtmečius sėkmingai dirba šeimos ūkyje, kurį perėmė iš savo tėvų.
Tai smulkus pienininkystės ūkis, kuriame visas pienas perdirbamas: gaminama grietinė, sviestas, kelių rūšių sūriai, varškė.
Ūkininkų vaikai dirba drauge ir prisideda ne tik prie produkcijos gamybos, bet ir sėkmingo gamybos pardavimo ūkininkų turgeliuose ir sėkmingai įgyvendina trumposios maisto tiekimo grandinės filosofiją.
Padėka atiteko ir Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos nariui, bendrovės „Kietaviškių gausa“ valdybos pirmininkui Karoliui Montvilai, už šiais metais įgyvendintą naują ir modernų šiltnamių kompleksą.
Jų dėka turėtume lietuviškų daržovių ištisus metus.
Investicijos padės gerokai sutaupyti šilumos energijos, o tiksluose – nuosekliai mažinamas anglies dvideginio emisijas iki 2030 siekiama sumažinti iki nulio.
„Kietaviškių gausa“ komunikacija, teisinga reklaminė kampanija ir gamybos ženklinimas išmokė vartotojus į prekių krepšelius dėtis lietuviškas daržoves.
Sukurtos reklaminės strategijos „Gražuolės ir pabaisos“ ir „Bjaurusis ančiukas“ tapo žinomomis ne tik Lietuvoje, o šios strategijos kopijuojamos užsienio šalyse.
AM ir ŽŪR dėkojo LJŪJS nariui, Lazdijų r. ūkininkui Antanui Vailioniui už smulkaus ekologinio ūkio su didele biologine įvairove puoselėjimą ir prisidėjimą prie ES žaliojo susitarimo įgyvendinimo bei švietėjiškų programų ūkyje rengimo.
Už mokymus ir konsultacijas ūkininkams ir žemės ūkio veiklos subjektams biologinės įvairovės, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo ūkiuose klausimais, atsakingo požiūrio į ūkininkavimą, kaip verslą, ugdymą, apdovanota ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.
Jos konsultavimo patirtis – virš 30 metų. Apdovanotas ir ŽŪR konsultantas–praktikas Juozas Jankauskas.
Jam padėkota už konsultacijas ir mokymus bitininkystės klausimais bei prisidėjimą prie ES Biologinės įvairovės strategijos tikslų įgyvendinimo bei ŽŪR, pačiame Kauno centre, puoselėjamą bityną. Juozo konsultavimo patirtis – per 40 metų.
NMA ir ŽŪR padėka įteikta LJŪJS nariui, Plungės rajono ūkininkui Ovidijui Riaukai. Jis sėkmingai įgyvendino Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ projektą.
Ovidijus savo darbu prisideda prie veiksmingos kartų kaitos kaime. Ant scenos apdovanojimą atsiimti lipo ir Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Roką Rozga.
Jam dėkota už sėkmingai įgyvendintą Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę ir prisidėjimą prie veiksmingos kartų kaitos kaime.
Tos pačios kategorijos padėką atsiėmė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys Tadas Petkevičius, kuris po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę šiandien sėkmingai įsitvirtinęs kaime.
Už darbą puoselėjant mėsinių galvijų ūkį, ŽŪM ir ŽŪR padėka įteikta Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų ir Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos nariams Jolantai ir Ramūnui Bubniams. Jiedu savo patirtimi ir meile ūkiui dalinasi su trimis atžalomis.
Vyriausias sūnus jau ūkininkauja savarankiškai. Ūkininkai sėkmingai įgyvendino ne vieną Kaimo plėtros programos projektą, sėkmingai vysto mėsinę gyvulininkystę Lietuvoje, domisi naujovėmis ir jas diegia savo ūkyje.
Nepamiršti ir tautinio paveldo puoselėtojai. Apdovanojimą už tautinio paveldo saugojimą ir puoselėjimą bei perdavimą ateities kartoms atsiėmė Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos valdybos narys, ŽŪR unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų elektroninės parduotuvės „Pagaminta Lietuvių“ dalyvis Vitalius Striuogaitis.
Vitalius jau per 30 metų kuria medžio gaminius ir didžiuojasi saugantis tautinį paveldą, o kai kuriuos gaminius gamina vienintelis visoje šalyje, yra sertifikuotas tautinio paveldo A kategorijos meistras.
Apdovanoti ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, Kauno rajono ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai, sėkmingai sukūrė prekės ženklą „Raugiam viską“.
Šie ūkininkai parodė, kad raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet pademonstravo itin platų gamybos pasirinkimą.
Be to, jų gamybą puošia ženklelis „rankų darbas“, todėl vartotojams parodoma, kad ūkininkai dirba patys, tai nėra masinės gamyba.
Už lietuvių karo žirgų – Žemaitukų veislės garsinimą apdovanojimą pelnė Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narys Saulius Sinkevičius.
Būtent šios veislės saugojimu ir populiarinimu rūpinasi Saulius, įsteigęs žirgininkystės klubą „Žemaitukų slėnis“, kurio tikslas – populiarinti ir remti žirginį sportą Lietuvoje.
Už pilietinės visuomenės sektoriaus atstovavimą, sėkmingą Kauno rajono vietos veiklos grupės projekto „Mobilus jaunimo centras“ įgyvendinimą bei švietėjiškas jaunimo ir bendruomenės pilietiškumo programas apdovanojimas atiteko Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkui Dariui Joneikiui.
Už avininkystės sektoriaus puoselėjimą, švietėjiškas programas apie avių veisles bei jų produkciją, dalyvavimą Lietuvos ir tarptautinėse parodose apdovanojimą pelnė Lietuvos avių augintojų asociacijos nariai, Biržų rajono ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai, ūkininkaujantys nuo 1994 m.
Už Lietuvos kaimo turizmo garsinimą ir išskirtinius sprendimus kaimo turizmo versle apdovanojimą gavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narys Paulius Arasimavičius.
Paulius yra 3 kaimo turizmo šeimininkas matantis perspektyvą ir investuojantis į kaimo turizmą Lietuvoje.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narė, Utenos rajono Ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Brigita Mosėjauskė apdovanojimą atsiėmė už ekologinio ūkio puoselėjimą, aktyvią visuomeninę veiklą ir pilietiškos jaunosios kartos Lietuvai auginimą.
Ūkininkės sumanymu Utenos rajone įsteigtas privatus vaikų darželis „Ąžuolų vaikai“, kuriame vaikai nuo mažens mokomi tvarumo, sveikatingumo, gamtos tausojimo, pagarbos, aktyvaus ugdymosi, individualizmo ir kitų principų.
