Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia 12 projektų, kuriems skirtos investicijos pagal Norvegijos finansinio mechanizmo („Norway Grants“) programą „Verslo plėtra, naujovės ir MVĮ“.
Pasinaudodamos šia finansine pagalba, įmonės kurs naujas IRT technologijas ir gaminius, kurie prisidės prie Lietuvos verslo plėtros ir konkurencingumo didinimo.
„Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, naujovės ir MVĮ“ įgyvendinimas nukreiptas į IRT sektoriaus galimybių panaudojimą investuojant į naujoviškų IT sprendimų, gaminių ir technologijų, pritaikomų įvairiuose pramonės sektoriuose, kūrimą.
Pagal naujovių skatinimo atvirą kvietimą IRT naujovių srityje sulaukta 35 įmonių paraiškų bendrai prašomai finansuoti sumai daugiau kaip už 19 mln. eurų.
Projektai buvo vertinti pagal įmonės naujovių kūrimo galimybes, pardavimo galimybes, gaminio naujoviškumą bei partnerystę su Norvegijos verslo organizacijomis.
Įmonės kurs naujus informacinių ryšių technologijomis paremtus sprendimus – nuo dirbtiniu protu pagrįsto tikroviško avataro, kuris padės medicinos ir kitų sričių žinovams mokytis bendravimo su klientais sudėtingose padėtyse, iki ore liečiamos holografinės atvaizdavimo sąsajos, kuri leis išvengti fizinio kontakto su paviršiais.
IRT sektoriuje – didžiausia investicijų grąža
Lietuvos IRT sektorius yra ne tik didžiausias Baltijos šalyse, bet ir imliausias investicijoms. IRT investicijų grąža produktyvumo augimui – didžiausia iš visų kapitalo investicijų formų.
Kai kitos kapitalo investicijų formos vidutiniškai užtikrina 15 proc. grąžą, tačiau investicijų į IRT grąža paprastai siekia net 20-25 proc.
„Lietuva sėkmingai dirba su skaitmenine plėtra susijusiose srityse. Ji turi gana pažangią skaitmeninę infrastruktūrą, gerai išvystytą verslumo kultūrą ir daug naujų IRT įmonių.
Nors didžioji dauguma įmonių dabar turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, pažangesnių skaitmeninių įrankių – programų naudojimas įmonėse vis dar skiriasi, atsilieka mažos ir vidutinės įmonės.
Tikram proveržiui reikalingos investicijos“, – sako „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ vadovė Ina Sinkevičiūtė.
Investicijoms atrinkti projektai
Tarp „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ investicijoms atrinktų projektų – EDTech, Fintech, dirbtinis protas, kibernetinis duomenų saugumas, daiktų internetas, big data.
Pavyzdžiui, „Inion LT“ kuria programinę įrangą, skirtą saulės parkų vystytojams. Bendrovė „Aspeco“ vysto naujos kartos autonominę duomenų rinkimo platformą „Smart Falcon“.
Ji gali būti montuojama prie greitai judančių ar skraidančių technologijų (dronų, automobilių, sraigtasparnių), tam, kad užtikrintų sklandų jų valdymą esamu laiku.
„Scorify“ padės klientams gerinti kapitalo apyvartą su naujoviška faktoringo pavojaus vertinimo sistema.
„Nacionalinis švietimo centras“ kuria dirbtiniu protu paremtą neformalaus ugdymo paslaugų valdymo sistemą cempion.com, kuri padės pasiūlyti rinkai individualius poreikius atitinkančias neformalaus ugdymo paslaugas. Dirbtinį protą pasitelkia ir įmonė „Flinke Folk“.
Jos naujovė – savarankiškai mokytis gebantis tikroviškas avataras, kuris veiks kaip stimuliatorius mokant žinovus bendrauti su klientais. Įmonė „ELVO“ kuria dirbtiniu protu paremtą išmanią namų valdymo sistemą.
Lietuvių kalbos telefoninių pokalbių šnekos kokybės vertinimo sprendimą kuria įmonė „Oxus.AI“. Ši naujovė palengvins darbą skambučių centrams. „Finbro“ diegia išmanaus skolinimosi platformą.
Bendrovė „Frogdom“ kelionių rengėjų naudojamai rezervacinei sistemai vysto dirbtiniu protu paremtą kainų valdymo sistemą.
Išmanus kibernetinio saugumo mokymo įrankis, kurį kuria „Trustguru“, padės išmokti atpažinti sukčių siunčiamus elektroninius laiškus ir švies visuomenę apie asmens duomenų saugumą.
„Gluk media“ kuria spendimą virusų prevencijai – ore liečiama holografinė vaizdo atvaizdavimo sąsaja bus pamaina liečiamiems ekranams.
„PUM plius“, pasinaudodama „Norway Grants“ investicijomis, sukurs išmanią švietimo monitoringo sistemą, kuri padės nuolatos sekti ir vertinti mokymosi rezultatus ir kurti individualizuotus mokymosi planus.
Pristatomas dirbtinio intelekto konstruotas tekstas: kokios reikšmės kuriasi, kai jį skaito žmogus?
— diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pristatomas-dirbtinio-intelekto-konstruotas-tekstas-kokios-reiksmes-kuriasi-kai-ji-skaito-zmogus-1044995
Kokį pažymį rašysit?