Gruodžio 8 d., penktadienį, vyks Sapiegiškių kaime rastų partizano Vlado Venckūno-Jovaro palaikų laidotuvės.
11.00 val. – atsisveikinimas Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje (Liepų g., Šventežeris, Lazdijų r. sav.);
12.00 val. – aukojamos Šv. Mišios už mirusįjį;
13.30 val. – laidotuvės Šventežerio kapinėse (Seirijų g., Šventežeris, Lazdijų r. sav.).
Partizano Vlado Venckūno-Jovaro palaikai buvo atkasti 2022 m. lapkričio 12 d. Sapiegiškių kaime, vėliau atlikus lyginamuosius DNR tyrimus patvirtinta jo tapatybė.
Galimą partizano palaikų vietą tyrėjams nurodė Lazdijų krašto patriotas, Sapiegiškių kaimo gyventojas Albinas Kamarūnas.
Ekshumavimo darbus atliko archeologo, VšĮ direktoriaus dr. L. Kvizikevičiaus vadovaujama Kultūros vertybių globos tarnyba, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus prašymu palaikus identifikavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija (vyr. specialistė dr. Jūratė Jankauskienė).
Identifikavimo išlaidas padengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Partizano Vlado Venckūno-Jovaro gyvenimas ir šeimos likimas
Gimė Ignoto Venckūno (1894–1932), Baltramiejaus šeimoje. Tėvas buvo ūkininkas šeimoje augo 8 vaikai: Ignotas, Vladas, Juozas, Jonas, Pranas, Veronika, Marė, Ona. Ignotas Venckūnas palaidotas Šventežerio mstl. kapinėse.
Motina – Marijona (Marė) Venckūnienė (1902), Prano, po vyro mirties liko su mažamečiais vaikais: Jonui buvo 12 metų; Vladislovui – 9, Antanui – 6 metai; Onai – 3 metai.
12 ha žemės, kurią paveldėjo po vyro mirties, dirbo viena su vaikais, samdinių neturėjo.
Vladas Venckūnas (slap. Jovaras), Igno, g. 1925 m. Lazdijų aps. Šventežerio vls. Giraičių k. Nuo maždaug 20 metų amžiaus priklausė Šventežerio, Rudaminos, Krosnos valsčiuose aktyviai veikusio Lietuvos laisvės armijos sumanymu sukurtam Jono Neifalto-Lakūno vadovaujamam partizanų būriui.
1944 m. rudenį, paskelbus sovietų valdžiai visuotinę mobilizaciją į Raudonąją armiją, broliai Jonas ir Vladas ėmė slapstytis, vengdami šaukimo į sovietinę kariuomenę. Vėliau abu prisijungė prie vietos partizanų būrio.
Aplinkiniai gyventojai apie tai žinojo – Giraitės kaime vos ne kiekvienoje troboje buvo po partizaną.
1945 m. gegužės 15 d. su broliu Jonu dalyvavo Kalniškės mūšyje, išliko gyvas, bet po poros mėnesiu mirė (tikslesnės mirties ar žūties aplinkybės liko nežinomos)
Operatyvinėje byloje esančiame „Mindaugo“ būrio žuvusių ir suimtų partizanų sąraše jis įrašytas kaip: Vladas Venckūnas, Igno, g. 1925 m., būriui priklausantis nuo 1945 m balandžio mėn. ir žuvęs 1945 m. rugpjūčio mėn. (tiksli žūties diena nenurodyta).
Marė Venckūnienė su likusiais vaikais – Antanu ir Ona buvo represuoti. 1945 m. kovo mėn. Marė Venckūnienė buvo suimta ir kalėjo Lazdijuose, Marijampolėje.
Po to, 1945 m. rugpjūčio 30 d. be teismo, kaip dviejų partizanų motina, išsiusta į Molotovo sritį.
Iš tremties grįžo apie 1951–1952 m. Jos vaikai – Antanas ir Ona taip pat ištremti į Molotovo, Permės sr. 1945 m.
Rengėjai maloniai kviečia atvykti ir savo dalyvavimu pagerbti kovose dėl laisvės žuvusį partizaną.
