Per metus dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliamų grėsmių priimta daugiau kaip 2 tūkst. sprendimų

Per pirmuosius metus, kuomet rusams ir baltarusiams buvo įvestas specialus klausimynas, kuriame privaloma pateikti tam tikras žinias bei pareikšti požiūrį į karą Ukrainoje, Migracijos departamentas priėmė 2 041 sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliamų grėsmių valstybės saugumui.

Nuo 2022-ųjų lapkričio pabaigos prievolė užpildyti klausimyną taikoma abiejų minėtų valstybių piliečiams, kurių teisinę padėtį tikrina Migracijos departamentas.

Tokios patikros atliekamos ir pačios įstaigos sumanymu, ir tuomet, kai Rusijos ar Baltarusijos piliečiai teikia prašymus dėl migracijos paslaugų – išduoti ar pakeisti leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje ir pan.

Migracijos departamentui įvertinus surinktas žinias bei gavus papildomai duomenų iš įvairių šalies institucijų priimti 1644 sprendimai dėl Baltarusijos piliečių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.

562 kartus baltarusiams atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 343 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą.

Priimta 450 sprendimų panaikinti anksčiau Baltarusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimai laikinai gyventi.

Dusyk Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, 8 kartus priimti sprendimai tokius dokumentus panaikinti.

279 kartus Baltarusijos piliečiai sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet buvo kreipiamasi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Dėl Rusijos piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui priimti 397 sprendimai. 76 kartus rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 84 – atsisakyta juos pratęsti.

Priimta 90 sprendimų panaikinti Rusijos piliečių turėtus vis dar galiojusius leidimai laikinai gyventi.

Tiek pat – 90 – sprendimų priimta dėl Rusijos piliečių leidimų nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams. Nacionalinės vizos rusams neišduoti nuspręsta 55 kartus.

Visiems minėtiems užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.

„Kaip ir tikėtasi, specialus klausimynas tapo papildomu saugikliu, padedančiu išaiškinti užsieniečius, kurių buvimas mūsų šalyje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Jau pasitaikė ir tokių atvejų, kai asmenys pildydami klausimyną nuslėpė reikšmingas žinias, bet vėliau tai buvo išaiškinta.

Toks nesąžiningas užsieniečių elgesys vertinamas jų nenaudai“, – tvirtina Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Rusijos bei Baltarusijos piliečių prašymus ir gaunamas žinias vertinantis Migracijos departamentas prieš priimdamas sprendimą visada bendradarbiauja bei tariasi su trimis šalies institucijomis – Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija.

Esant poreikiui, paklausimai siunčiami ir kitoms valstybės institucijomis.

Nuo praėjusių metų lapkričio klausimyną pildantys užsieniečiai privalo pateikti žinias apie savo  ryšius su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių karinėmis institucijomis, išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.