Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau vos trečdalis jų yra aktyvūs darbo rinkoje. Socialinės įdarbinimo agentūros „Sopa“ teigimu, darbo ilgai nerandantiems žmonėms tai padaryti darosi vis sudėtingiau. Tačiau laužyti stereotipus ir skatinti žmones su negalia lengviau įsilieti į darbo rinką imasi darbdaviai, įsitikinę, kad to nepadarius greitu metu, padėtis dar labiau komplikuosis.
Nuo ugdymo iki baimės
Organizacijos „Sopa“ direktorė Jurgita Kuprytė sako, kad priežasčių, kodėl tiek daug negalią turinčių žmonių nedirba, spektras yra labai platus ir įvairus. Visgi, daugelis jų prasideda dar švietimo sistemoje.
„Lietuvoje turime jau gan ilgą neigiamą tradiciją, kai žmonės su negalia buvo laikomi kitokiais. Ši segregacija atsispindėjo ir mokykliniame ugdyme, ir bandant patekti į aukštąsias mokyklas. Nors situacija keičiasi, šios tradicijos pasekmės išlieka, tad švietimo sistemai tikrai yra kur pasitempti“, – sako J. Kuprytė.
Specialistė taip pat pastebi, kad ilgai įsidarbinti negalintys ir nuolat neigiamus atsakymus gaunantys žmonės su negalia vis labiau tolsta nuo darbo rinkos, o tai atsiliepia jų ryžtui, motyvacijai dirbti ir pasitikėjimui savimi.
„Kai žmogus daug kartų bando ir vis nepatenka į darbo rinką, sulaukia neigiamų atsakymų arba iš viso negauna jokio grįžtamojo ryšio, jis gali pasidaryti savo išvadas, kad žmonių su negalia niekam nereikia“, – teigia J. Kuprytė.
Pasak „Sopa“ direktorės, didinant žmonių su negalia įtrauktį darbo rinkoje svarbios ir darbdavių pastangos atsisakyti vis dar vyraujančių baimių, stigmų.
Abipusė nauda
J. Kuprytės teigimu, nors statistika pozityviai kol kas nenuteikia, Lietuvoje pastebima vis daugiau darbdavių, kuriems svarbi įvairovė ir žmonių su negalia įtrauktis. Vieno tokių darbdavių – telekomunikacijų bendrovės „Telia“ Įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė išskiria švietimo svarbą ir supratimą, kad žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką yra laimėjimas abiem pusėms.
„Labai svarbu nustoti galvoti, kad verslas daro paslaugą samdydamas žmones su negalia. Tai yra tikrų tikriausia abipusė nauda, atrasti arba ne talentai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, žmonių, turinčių negalią tik daugėja, tad jei nerasime būdų, kaip užtikrinti jų visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, darbo rinkoje, jau netolimoje ateityje turėsime labai didelių problemų“, – sako J. Markeliūnė.
J. Markeliūnė pastebi, kad tiek darbdaviai, tiek žmonės su negalia turi išmokti atvirai kalbėtis ir veikti kartu, kol tai taps norma. Tai ypač svarbu ir tokiuose procesuose, kaip darbuotojų atranka, kandidatavimas į darbą ar darbo pokalbiai.
„Bendrovėje stengiamės tikrinti žmogaus gebėjimus, o ne socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, kandidatui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą verčiau pateikti daugiau testo tipo užduočių, o ne įprastų, prie kurių esame pripratę. Vėlgi čia susiduriame su atvirumu ir poreikiu kalbėtis vienas su kitu – nors įstatymiškai į atvirą darbo poziciją kandidatuodamas žmogus neprivalo pateikti informacijos apie savo negalią, tai žinodamas darbdavys gali lengviau būti lankstus, padėti kandidatui susitvarkyti su patiriamais iššūkiais“, – pasakoja „Telia“ Įvairovės ir įtraukties partnerė.
Siekia būti pavyzdžiu
Nuo 2019 m. su socialine įdarbinimo agentūra „Sopa“ bendradarbiaujanti „Telia“ vykdo ne vieną reikšmingą projektą, tačiau neketina tuo apsiriboti. Pradėjusi nuo „DUOday“ iniciatyvos, kurios metu žmonės su negalia pačioje darbo vietoje gali semtis žinių iš bendrovėje dirbančių žmonių, „Telia“ darbuotojai nuo šio rudens apmoko 14 žmonių su negalia grupę kompiuterinio raštingumo ir kitų įgūdžių, reikalingų norint grįžti į darbo rinką.
Dar spalio mėnesį „Telia“ pradėjo ir viso savo verslo transformaciją, pritaikydama savo paslaugas, produktus ir klientų aptarnavimą žmonėms su negalia. Bendrovė nusprendė nelaukti Europos Sąjungos prieinamumo direktyvos įsigaliojimo ir ragina kitus verslus įgyvendinti būtinus pokyčius kuo anksčiau.
