Skelbiama, kad žmonėms su negalia vis dar trūksta valstybės dėmesio

Trečdalis asmenų su negalia mūsų šalyje patiria skurdo riziką, ir šis rodiklis 10,7 proc. punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.), skelbia naujausi Statistikos departamento duomenys. Atotrūkiui sumažinti svarbu suteikti asmenims kompleksinę pagalbą ir pritaikyti aplinką, tačiau Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rodo, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti paslaugas pagal jų poreikius, dirbančių atviroje darbo rinkoje nedaugėja, trūksta viešųjų pastatų, transporto, interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo. Tinkamų sąlygų sudarymas ir pagalbos teikimas tapo itin aktualus COVID-19 krizės laikotarpiu.

„Pernai atlikdami socialinės paramos auditą vertinome, ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką. Šiais metais audito tikslas buvo įvertinti, ar asmenims su negalia sudarytos galimybės savarankiškai gyventi bendruomenėje, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką“, – sako Neringa Raglienė, Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią. Didžioji asmenų su negalia dalis buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), tačiau tik 29 proc. dirbo (palyginimui, Estijoje 2018 m. – 40 proc.), ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo. Kaip rodo audito rezultatai, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia, ir jų įsitraukimas bei aktyvumas reikšmingai negerėja. Atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per paskutinius metus sumažėjo iki 22,6 proc. (2018 m. jų buvo 24,5 proc.). Valstybės pagalba yra labiau orientuota į uždarą darbo rinką, 82 proc. lėšų, skirtų asmenų su negalia užimtumo rėmimui, iš 40 mln. Eur buvo skirta socialinėms įmonėms, kuriose dirbo 3 kartus mažiau asmenų nei atviroje darbo rinkoje.

Audito metu nustatyta, kad dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai. Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas. 35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.

Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia. 34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė. Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc., kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc. Valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau 2019 m. jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.

Įgyvendinus aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas, būtų sukurta integrali asmens poreikių vertinimo ir juos atliepianti pagalbos teikimo sistema, įdiegtos paveikiausios priemonės dėl asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką ir aktyvesnio darbdavių dalyvavimo juos įdarbinant, patobulintas įdarbinimo organizavimas, atliktas viešųjų pastatų ir transporto objektų vertinimas ir parengti veiksmų planai dėl prieinamumo gerinimo, pritaikytos viešojo sektoriaus internetinės svetainės ir mobiliosios prgramos.