Šaltuoju metu, saulei ir gamtos gėrybėms pasibaigus, turime pasirūpinti papildomais vitaminų bei mikroelementų šaltiniais savo kūnui. Cinkas – vienas būtiniausių mikroelementų žmonėms, gyvūnams, augalams bei mikroorganizmams. Tai antras pagal svarbumą mikroelementas po geležies ir vienintelis, esantis visose fermentų klasėse, taigi svarbus visoms kūno funkcijoms. Apie šio elemento įtaką ir svarbą sveikatai pasakoja sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Rasita Kybartienė.
Pasak medikės, cinkas yra reikalingas vaikų augimui ir brendimui, imuninės sistemos palaikymui, gerai lytinių liaukų veiklai, virškinimo procesams. Cinkas turi teigiamą priešuždegiminį poveikį, jis padeda vystytis skeletui, atsinaujinti ląstelėms, palaiko tinkamą prostatos ir vyriškų hormonų veiklą.
„Šis mikroelementas svarbus reguliuojant mūsų ląstelių ciklą, jų dalijimąsi, DNR dalijimąsi ir „taisymą“, nereikalingų ląstelių naikinimą, riebalų bei angliavandenių įsisavinimą. Jis reikalingas daugiau nei 300 baltymų ir fermentų funkcionavimui“, – aiškina „Antėja“ šeimos gydytoja Rasita Kybartienė.
Cinko stoka – nevisavertės mitybos pasekmė?
Apskaičiuota, kad pasaulinis cinko stygiaus paplitimas svyruoja nuo 17 iki 20 proc. Jį dažnai lemia nevisavertė mityba.
„Šio mikroelemento trūkumas neretai pasireiškia blogo apetito ir lėtinių ligų kamuojamiems vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vegetarams ir tik augalinį maistą vartojantiems veganams. Jį gali lemti ir tokios lėtinės ligos, kaip kepenų cirozė ar mikroelementų pasisavinimą bloginanti uždegiminė žarnyno liga“, – sako R. Kybartienė.
Gydytoja priduria, kad cinkas geriau įsisavinamas iš gyvūninių, o ne augalinių maisto gaminių. Jos teigimu, geriausia rinktis jautieną, paukštieną, kiaulieną, jūros gėrybes, sūrį, kruopas, ankštinius augalus, riešutus ir sėklas.
Cinkui įsisavinimą į kraują riboja kava, pienas, juoda duona, sūris, taip pat gali blokuoti geležis, didelis kalcio ir fosforo kiekis, augaliniuose maisto produktuose randamas fitinas.
Dažniausi cinko trūkumo požymiai
Esant cinko trūkumui, lėčiau gyja žaizdos, gali pasireikšti dermatitas, svorio kritimas, sulėtėjęs vaikų augimas ir lytinis brendimas, nuovargis, išaugusi nervinė įtampa, plaukų slinkimas, susilpnėjusi imuninė sistema, viduriavimas, skonio bei uoslės sutrikimai, nuotaikos nepastovumas, pablogėjusi rega ar netgi nevaisingumas.
Ji priduria, kad cinko trūkumas vis dažniau stebimas sportininkų tarpe. Dėl jo stokos mažėja aerobinis ir anaerobinis darbingumas, raumenų susitraukimo galingumas, blogėja atmintis, ilgėja reakcijos laikas, kūnas kaupia daugiau pieno rūgšties, sukeliančios raumenų skausmą.
Gydytoja teigia, kad moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp cinko trūkumo ir vaikų hiperaktyvumo, smulkiosios motorikos, į autizmą panašaus elgesio sutrikimų, Alzheimerio, Parkinsono ligų ir blogesnės cukrinio diabeto kontrolės.
Cinko pertekliaus žala
Išsivysčiusiose šalyse dėl vartojamų cinko papildų neretai nustatomas jo perdozavimas. Ši būklė gali sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo bei galvos skausmus, taip pat viduriavimą bei mėšlungį. Ilgas didelių cinko dozių vartojimas gali lemti ir vario trūkumą ar mažakraujystę.
„Tiek cinko trūkumas, tiek perteklius yra žalingi. Įtariant jo stoką pirmiausia svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą, o papildų vartojimą pradėti tik pasitarus su savo šeimos gydytoju ar atlikus reikiamus kraujo tyrimus“, – pataria „Antėja“ šeimos gydytoja R. Kybartienė.