Juodojo penktadienio nuolaidas taikant vis daugiau prekybininkų, gyventojų susidomėjimas jomis yra santūresnis – beveik pusė lietuvių teigia neįsigyjantis prekių ir paslaugų per šiuos išpardavimus. Tuo tarpu kiek mažesnė dalis – daugiau nei 40 proc. respondentų – nurodė, kad per didžiausią metų išpardavimų dieną perka tik iš anksto suplanuotus pirkinius, rodo tyrimo duomenys.
Susidomėjimas nuolaidomis – mažiausias Baltijos šalyse
Kasmet vykstant Juodojo penktadienio išpardavimams tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse prekybininkai skelbia įvairaus dydžio nuolaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms. Tačiau panašu, kad jomis susidomi tik dalis gyventojų – 47 proc. lietuvių per didįjį išpardavimą nieko neperka, tuo tarpu Latvijoje taip atsakiusiųjų procentas siekė 31, Estijoje –30 proc. Per išpardavimus tik būtiniausius arba iš anksto suplanuotus pirkinius įsigyja 42 proc. lietuvių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atliktos tyrimų agentūros „Norstat“ apklausos duomenys.
Panašūs rezultatai ir kaimyninėse Baltijos šalyse – racionaliai įvertinus ir esant poreikiui, nuolaidomis naudojasi 46 proc. latvių ir 52 proc. estų.
7 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, kad Juodojo penktadienio nuolaidos taip pat koreguoja apsipirkimo įpročius: 5 proc. apklaustųjų nurodė perkantys brangesnius pirkinius, už kuriuos tikisi mažesnės kainos, 2 proc. – įsigyjantys didžiąją dalį savo pirkinių.
„Keičiantis vartotojų elgsenai ir bendroms apsipirkinėjimo tendencijoms, lietuviai racionaliau apmąsto apsipirkinėjimo būtinybę net ir didžiausių išpardavimų metu. Tai galimai lemia prasidėjęs šildymo sezonas, kuriam gyventojai įprastai akyliau taupo. Be to, panašu, kad augantis gyventojų finansinis raštingumas taip pat prisideda prie kintančių apsipirkimo įpročių, kai nuolaidomis pasinaudojama ne kiek remiantis emocijomis, o esant poreikiui ir įvertinus būtinybę“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Makroekonominės padėties įtaka
„VILNIUS TECH“ Finansų inžinerijos katedros vedėja, doc. dr. Algita Miečinskienė teigia, kad gyventojų požiūrį į didžiausius metų išpardavimus formuoja populiarėjančios tvarumo ir atsakingo vartojimo tendencijos, įtakos turi ir makroekonominė padėtis.
„Stipriai išaugusios paskolų palūkanų normos gerokai sumažino namų ūkių biudžeto išlaidas vartojimui. 50 proc. Lietuvos gyventojų turi skolų, apie 30 proc. jų turi būsto paskolas, o apie 90 proc. atvejų susieti su kintamąja palūkanų norma. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai Europos Centrinis Bankas padidina palūkanų normas, atitinkamai padidėja ir gyventojų paskolų grąžinimo suma“, – paaiškina „VILNIUS TECH“ mokslininkė.
Visgi panašu, kad prekybininkų taikomi nuolaidų pasiūlymai internetinėse parduotuvėse vis dar aktualūs nemažai daliai lietuvių. Remiantis „Citadele“ mokėjimų internetu partnerio „Klix“ iniciatyva atliktu elektroninės prekybos vartotojų rinkos tyrimu, 55 proc. lietuvių nurodė, kad renkantis internetinę parduotuvę prekių įsigijimui nuolaidų pasiūlymai yra labai svarbūs.
Tuo tarpu riboto laiko pasiūlymais internete gyventojai pasinaudoja rečiau – didžiausia dalis respondentų (31 proc.) teigė, kad ribotas laikas pasiūlymui kartais gali paskatinti įsigyti prekę, bet tai nėra sprendimą lemianti priežastis.
Svarbu įvertinti poreikį
Nors galima rasti daugybę patarimų, kaip išmokti apsipirkti planuotai ir neviršyti numatytos išlaidų sumos, „VILNIUS TECH“ docentė prieš apsiperkant pataria laikytis vadinamojo „trijų kablių principo“.
„Pavyzdžiui, jei suplanavote pirkinį – „užkabinate“ jį ant pirmo kablio. Jei po 10 dienų jums to pirkinio vis dar reikia, perkabinkite ant antro kablio. Galiausiai, pirkite tik tuos pirkinius, kurie pateko ant trečio kablio po mėnesio. Žinoma, šie terminai hipotetiniai, bet pats principas veikia“, – teigia pašnekovė.
Jei planuojate įsigyti brangesnį pirkinį, nemažiau kaip mėnesį prieš jį įsigyjant reikėtų pasekti pirkinio kainų pokyčius keliose parduotuvėse. A. Miečinskienė sako, kad tai gana paprasta, nes dabar yra kainų palyginimo portalų, pateikiančių einamąsias daugelio gaminių kainas įvairiose prekybos vietose.
