Tikime, kad ilgus rudens vakarus jums, mieli skaitytojai, praskaidrins naujas dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numeris. 100 puslapių apimties leidinyje atversti nauji Dzūkijos krašto istorijos puslapiai.
Prozininkas Albinas Čaplikas pateikia iki šiol nežinomų faktų apie partizaninės kovos genijų Vaclovą Voverį-Žaibą, kuris prieš 74–78 metus kėlė siaubą Daugų, Kančėnų, Alovės, Valkininkų, Onuškio ir kitų Dzūkijos miestelių bei kaimų stribams ir okupantų čekistams, NKVD, MVD kariams.
Labai įdomūs lenkų mokslininko Mariano Mlynarski prisiminimai apie prieškario Druskininkų parduotuves.
Ne mažiau įdomus Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojos tekstas apie vieną iškiliausių prieškario Lietuvos kalbininkų Stasį Dabušį, kilusį iš Dzūkijos, – jis 1898 m. birželio 5 d. gimė Vilkanastrų kaime, Leipalingio parapijoje.
Žurnalistas Vilius Rekevičius rašo apie pirmąjį oficialų gydytoją Druskininkuose Anicetą Renjė. Fotomenininkas Algimantas Černiauskas – apie Merkinės krašto istorijos žinovę Aldoną Bilinskienę.
Kiekviename žurnalo numeryje daug vietos skiriame dzūkiška tarme parašytiems tekstams.
Šįkart – net keturi nuotaikingi Irenos Barysaitės-Verseckienės, Ievos Jankauskienės, Onos Baltrukevičienės ir Rimutės Griškevičienės vaizdeliai apie Dzūkiją, jos žmones.
Melodingai skamba sakiniai – tartum skaitytum poeziją… Tačiau dzūkų tarmei išlikti kyla ne vienas pavojus. Štai ką rašo kalbininkė Danutė Valentukevičienė: „O kas dabar dzūkiškai kalba kaimuose? Aštuoniasdešimtmetės.
O jei likis kur kokis jaunesnis, tai jis, nuvažiavis kur Vylniun ar miestan, irgi tuoj dzūkų kalbu nepasigirs, ir ji nereikalinga“, – cituojama Marcinkonyse gyvenanti vyresniojo amžiaus moteris.
Žinoma, dzūkų kraštas turtingas ir garsus ne tik savo istorija, kultūros paveldu, bet ir nūnai puoselėjamais patraukliais senelių, tėvų papročiais.
Žurnalistės Laima Rekevičienė ir Rūta Averkienė rašo apie druskininkiečius Akvilę ir Modestą Vitkauskus, kepančius dzūkiškas bandeles, tradicinę duoną, Marcinkonis – mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2023 m.
Šiais metais Dzūkija mini net trijų garsių poetų – Sigito Gedos, Antano Jonyno ir Anzelmo Matulevičiaus-Matučio gimimo sukaktis.
Garsus Veisiejų kraštotyrininkas, mokytojas Albinas Jarmala, išleidęs net 13 knygų, o šiais metais apdovanotas pirmojo Lazdijų rajono bibliotekininko Albino Andrulionio premija, žurnale skelbia atsiminimus apie S. Gedą.
Tikriausiai irgi bus įdomu skaityti pirmuosius dzūkų poeto parašytus eilėraščius – jų nemažai spausdinama naujame žurnalo „Dainava“ numeryje.
Beje, numeryje – net šešių rašytojų kūriniai – Juozo Šikšnelio proza, Dainiaus Gintalo poezija, Vytauto Kazielos esė apie poetą Antaną Kalanavičių, Juliaus Kelero mintys apie S. Gedą, Henrikas Gudavičius apžvelgia Antano Švedo knygą „Vilties testamentas“, o Česlovas Skaržinskas poetiškai, nostalgiškai rašo apie dzūkų kaimus.
Taip pat skelbiami Algimanto Černiausko ir Vytauto Černiausko literatūriniai tekstai.
Žurnale spausdinama daug unikalių, anksčiau nepublikuotų nuotraukų. Originaliai leidinio viršelį iliustravo fotomenininkas Algimantas Černiauskas.
Dėkingi projekto „Žurnalas „Dainava“ – dzūkų etninio savitumo sklaidos garantas“ rėmėjams – Lietuvos kultūros tarybai, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėms!
Autorius yra Dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redaktorius
Parašiau, bet kaip į vandenį dingo.
Net nusišypsojau pirmą nuotrauką pamatęs.. Viename iš šių pastatų esu nakvojęs. Smagu prisiminti draugišką sodybos šeimininkę.