Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms Lietuvos ateičiai.
Pristatydamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadas komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad kitais metais vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficitą ir neturėti didesnės nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio skolos.
„Biudžeto projekte suplanuotos visos numatomos gauti pajamos, o komitetų ir Seimo narių siūlomi finansavimo šaltiniai, tokie kaip numatomos papildomai gauti pajamos, ne siūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir ženkliai blogintų 2024 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklį. Netinkamas nurodytas šaltinis tapo pagrindiniu Biudžeto ir finansų komiteto nepritarimo siūlymams priežastimi“, – sakė M. Lingė.
Svarstymo Seimo komitetuose metu Seimo nariai ir Seimo narių grupės kartu su komitetais pateikė pasiūlymus padidinti kitų metų valstybės biudžeto asignavimus beveik 1,3 mlrd. eurų.
Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadose pateiktas pastabas, pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Tautinių mažumų departamentui prie Respublikos Vyriausybės iš bendrai numatytų 1,5 mln. eurų 65 tūkst. eurų perkelti į darbo užmokesčio fondą, nedidinant bendro skirtų asignavimų dydžio.
Atsižvelgiant į Seimo komitetų ir Seimo narių prioritetinius pasiūlymus, Vyriausybei pasiūlyta įvertinti galimybę skirti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir neformaliojo vaikų švietimo krepšeliams padidinti.
Vyriausybei taip pat pasiūlyta apsvarstyti Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, taip pat institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir spręsti dėl galimybių skirti lėšas, įvertinant kitų metų valstybės biudžeto finansines galimybes.
Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. eurų.
Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Nuosekliai įgyvendinant partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, ir toliau tolygiai užtikrinamas ženklus finansavimas Krašto apsaugos ministerijai. Jis kitais metais viršys 2 mlrd. eurų. 2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 14,522 mlrd. eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,487 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2023 m. pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų.
2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 17,328 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,174 mlrd. eurų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų.
Apsvarsčius 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą , jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 d. (ketvirtadienį).
