Seimas apsvarstė biudžeto tikslinimo projektą

Seimas grąžino Vyriausybei svarstyti šių metų valstybės biudžeto tikslinimo projektą, parengtą siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Pasak pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirto Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, svarstomas projektas sudarytas iš dviejų dalių: pirmąja dalimi didinamos pajamos mažiausiai uždirbantiems ir labiausiai pažeidžiamiems, antrąja dalimi siekiama sumažinti elektros ir dujų kainų augimą buitiniams vartotojams ir verslui.

„Infliacija skaudžiausiai kerta būtent tiems, kurie gauna mažiausias pajamas, nes jie turi ribotus resursus, jie neturi santaupų, todėl neretai turi apriboti būtiniausius poreikius, įskaitant ir maistą, komunalines paslaugas, ar higienos priemones. Todėl pagrindinis dėmesys ir turi būti labiausiai pažeidžiamiems. Būtent tai atliepė šis biudžeto tikslinimas. Antroji dalis yra susijusi su subsidija gyventojams, siekiant sumažinti elektros ir dujų kainų augimą buitiniams vartotojams ir verslui. Šiuo sprendimu yra mažinama infliacija“, – sakė M. Majauskas.

Balandžio 14 d. pristatytu įstatymo projektu numatoma, kad 2022 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 5,1 proc. (733,6 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane ir sudarys 15 114,5 mln. eurų.

Įstatymo projektu išlaidos sieks 17 492,1 mln. eurų ir bus 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) didesnės nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Palyginti su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžetu, asignavimai viršija pajamas 130,2 mln. eurų.

Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 440,9 mln. eurų; pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų; gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų. Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų; loterijų ir lošimų mokesčio pajamos – 2 mln. eurų; pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atsižvelgdamas į tai, kad teikiamas biudžeto patikslinimas turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui – stabdys energetikos kainų augimą ir didins labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių pajamas, nusprendė iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui.

Apsvarstęs pateiktus kitų komitetų ir institucijų siūlymus BFK pritarė vieninteliam Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui. Jame pažymima, kad į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai iš Ukrainos kartu su savimi atsigabena savo gyvūnus augintinius (šunis, kates, šeškus). Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis iš Ukrainos atvežta apie 500 gyvūnų augintinių ir jų skaičius nuolat didėja. Planuojama, kad artimiausiu metu jis gali išaugti iki 2000–3000.

VMVT, siekdama užtikrinti šių gyvūnų atsekamumą, gerovę ir užtikrinti užkrečiamųjų ligų kontrolę, informuoja, kad būtina šių gyvūnų klinikinė apžiūra, ženklinimas poodinėmis mikroschemomis, vakcinavimas nuo pasiutligės ir gyvūnus augintinius kelionės metu lydinčių dokumentų (Gyvūno augintinio paso) išdavimas. Šios veiklos įgyvendinimui 2022 m. papildomai reikėtų apie 143 tūkst. Eur. Kaimo reikalų komitetas pasiūlė, o BFK pritarė siūlymui šią sumą tarnybai skirti, perskirstant Žemės ūkio ministerijos asignavimus, kurie buvo skirti gyvūnų augintinių ženklinimui.

Dėl kitų siūlymų nuspręsta leisti apsispręsti Vyriausybei, kuriai grąžinamas projektas. Antrasis valstybės biudžeto tikslinimo projekto svarstymas Seime vyks gegužės 10 d.