Šeštadienį latviai švenčia Nepriklausomybės dieną. Svarbiu tokių švenčių akcentu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, tampa išskirtiniai tautiniai patiekalai. Esame kaimynai, tačiau vienas tokių gardumynų yra dar mažai girdėtas Lietuvoje, nors yra lengvai paruošiamas ir gardus. Latviškasis sklandrausis – tai saldus kepinys iš bulvių ir morkų. Lietuviams šis skonis turėtų patikti, kadangi būtent šios dvi daržovės, pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, yra populiariausias pasirinkimas rudenį.

„Lietuviai daržovių vis dar suvalgo per mažai, tačiau statistika rodo, kad jų kasmet nuperkama vis daugiau. Lietuvių mitybos įpročius į gerąją pusę keičia didėjantis dėmesys sveikam gyvenimo būdui ir nuolat besiplečianti lengvai prieinama šviežių daržovių įvairovė. Paklausiausios rudenį yra lietuviams gerai pažįstamos ir gera kaina bei universalumu džiuginančios daržovės: bulvės, morkos, pomidorai, kopūstai, svogūnai“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.

Pasitikrinkite, ar nedarote klaidos laikydami morkas ir bulves

Regis, kas geriau pažįstama lietuviams nei bulvės, be kurių tradicinėje virtuvėje neišsiverčiama nei vasarą, nei žiemą? Tačiau jų ar morkų laikymo klaidos gali gerokai sutrumpinti šių daržovių tinkamą vartojimui laiką.

„Bulves geriausia laikyti vėsioje ir sausoje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje. Tam idealiai tinka rūsys, tačiau ne visi turi tokią patalpą. Tačiau net ir bute bulvės gali išsilaikyti kelis mėnesius, jei tinkamai jomis rūpinsimės. Svarbiausia taisyklė – bulvių negalima laikyti plastikiniame maišelyje. Daug geresnis pasirinkimas bus medžiaginis arba popierinis maišelis, tinklelis, kuris leis laisvai cirkuliuoti orui“, – pataria „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Virtuvė nėra pati tinkamiausia vieta, nes joje gaminant maistą gali būti pakankamai šilta. Bulves geriau laikyti koridoriuje, sandėliuke ir atokiau nuo šilumos šaltinių, t. y. ne prie radiatoriaus. Jeigu virtuvė vienintelė galima laikyti vieta, tai bent pasirūpinkite, kad jos negulėtų netoli šilumą skleidžiančių orkaitės ar indaplovės. Ir dar vienas svarbus dalykas, pasak J. Sabaitienės – bulvių nereikėtų laikyti šalia svogūnų, nes taip sutrumpėja jų galiojimo laikas.

Kad morkos ilgiau išliktų traškios, tvirtos ir šviežios, joms idealiausia vieta taip pat yra rūsys. Jo neturint, elkitės su jomis kitaip nei bulvėmis: šioms šaldytuve yra per šalta, tačiau būtent čia laikykite oranžines gražuoles. Įsigijus fasuotų morkų, jas galite palikti tame pačiame maišelyje ir dėti į daržovių stalčių. Vėsi, tamsi vieta ir pakankama ventiliacija padės išlaikyti traškią jų tekstūrą.

Kas tas sklandrausis?

Šie įdomiai lietuvio ausiai skambantys pyragėliai – tikras Latvijos kulinarinis išskirtinumas. Jis gaminamas ir visai paprastų, nebrangių ir visiems prieinamų produktų: ruginių miltų tešla įdaroma saldžiu bulvių košės ir virtų morkų įdaru, padengtu grietinės užpilu. Gražia oranžine spalva viliojantis sklandrausis saldokas, tačiau valgomas ir kaip pagrindinis patiekalas, taip pat lengvai pritaikomas pagal skirtingus skonius ar tradicijas.

„Kaip ir Lietuvoje nėra vieno kugelio ar šaltibarščių recepto, taip ir sklandrausių Latvijoje rasime kuo įvairiausių. Tradiciškai bulvių ir morkų įdarai ruošiami atskirai, bet kai kur virtos daržovės trinamos kartu. Dalyje Latvijos į sklandrausius šeimininkės įdeda varškės, kitos viršų gardina dar papildomai pabarstydamos cukraus, cinamono ar aguonų. Atrasime ir nesaldžių variantų, netgi variacijų su silke“, – apie įvairovę pasakoja „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.

Visgi, būtent tradiciniai bulvių ir morkų pyragėliai yra tarsi Latvijos simbolis ir kituose pasaulio kraštuose, o tradiciniai Kuržemės sklandrausiai tapę pirmuoju Latvijos maisto gaminiu, kuris Europos Komisijos pripažintas „Garantuotu tradiciniu gaminiu“. Toks statusas suteiktas, pavyzdžiui, itališkai mocarelai, ispaniškam Jamón Serrano kumpiui, lietuviškam skilandžiui, žemaitiškam kastiniui

Nors dabar sklandrausiai valgomi visais metų laikas, tradiciškai jų metas senais laikais būdavo būtent ruduo ir žiema. Patiekalas ruošiamas iš miltų, šakninių daržovių – produktų, kurie tapdavo pagrindiniais šaltuoju metų laiku. Tiesa, nors sklandrausis ir nebrangus, tačiau paprastai tai būdavo ne kasdienis maistas, o skanėstas, kuriuo vaišindavo švenčių ar ypatingomis progomis.

Sklandrausių „protėviai“ kepti žarijose, o neraugintos ruginės tešlos kraštai užriečiami, kad įdaras nenutekėtų į ugnį. Būtent todėl šie pyragėliai ir gavo tokį pavadinimą, nes užlenkti kraštai panašūs į tvorą, o žodis „sklanda“ senovės kuršių kalboje reiškia apsauginę sieną.

Tradicinio sklandrausio pagrindo skersmuo turėtų būti 8-14 cm, kad iškeptą pyragą su gausiu įdaru būtų galima patogiai laikyti rankoje ir valgyti. Paprastai jie valgomi jau atvėsę, užsigeriant arbata ar pienu.

Tradicinis sklandrausių receptas

Reikės: stiklinės rupių ruginių miltų, 100 g sviesto, 250 g bulvių, 400 g morkų, 100 ml grietinėlės, 3 šaukštų grietinės, 2 kiaušinių, šiek tiek cukraus arba medaus, druskos, kmynų.

Gaminame:

1. Išvirkite nuluptas bulves ir morkas. Atskirai jas sutrinkite ir paruoškite du įdarus skirtinguose induose. Į kiekvieną indą įmuškite po kiaušinį, į abi mases įpilkite ištirpinto sviesto, druskos. Į morkas – dar ir šiek tiek cukraus arba medaus ir grietinėlės. Gerai abu įdarus išmaišykite.
2. Paruoškite tešlą „krepšeliams“. 50 g sviesto ir žiupsnelį druskos išmaišykite pusėje stiklinės šilto vandens. Kai sviestas ištirps, įmaišykite miltus ir užminkykite tešlą. Tešla turi būti tvirta ir elastinga, jei reikia, įberkite daugiau miltų. Dalį rupių ruginių miltų galima pakeisti kvietiniais. Tešlą iškočiokite į storą dešrą, tada supjaustykite 1,5 cm storio ritinėliais. Kiekvieną jų plonai iškočiokite (maždaug iki 1,5-2 mm) į apskritimą, o kraštus užlenkite į 1-1,5 cm aukštį, kad būtų suformuotas „krepšelis“.
3. Į jį pirmiausia dėkite bulvių sluoksnį, tada – dvigubai storesnį morkų. Jas aptepkite grietine ir pabarstykite kmynais. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje orkaitėje, kol viršus paruduos ir tešla iškeps.