I. Vėgėlė. Vertybinei politikai atėjo galas

Prieš dvejus metus ryžtingai skelbėme „stojantys į demokratijos pusę“. Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Maldeikis karingai grūmojo autoritarinei Kinijai.

Kivirčijosi ir mūsų užsienio politiką valdantys politikai – Prezidentas ir užsienio reikalų ministras – ne dėl turinio, bet dėl to, kaip tą ambasadą užvadinti: Taivano ar Taivaniečių. Gyrėmės, kovodami su Kinijos drakonu.

Ambasadą įkūrėme. Vietos ginčai dėl pavadinimo nepadėjo: Kinija ne juokais supyko. Ėmėsi ypač skaudžių veiksmų Lietuvos ekonomikai. Krito Klaipėdos uosto krova, sumažėjo Kinijos prekių importas į Lietuvą, o lietuviškų prekių eksportas Kinijon smigo į nematytas žemumas.

Bendras konsoliduotas rezultatas Lietuvos ekonomikai, skaičiuojamas ne dešimtosiomis BVP dalimis, bet procentais: skaičiais – šimtais milijonų.

„Vertybiniai“ politikai sukūrė darbo ir mūsų diplomatiniam korpusui: Europos Sąjungos reikalavome spausti Kiniją dėl neteisėtų veiksmų prieš Lietuvą. Šalia to „mezgėme“ santykius su Taivanu – Seimo pirmininkė pati keliavo į tolimąją šalį.

Žadėtos milijardinės investicijos, kurios su kaupu kompensuos „ambasados“ žalą Lietuvos biudžetui. Bet investicijų milijardai nuplaukė į Vokietiją ir Lenkiją. O Lietuva gavo „nosį“ su keletu milijonų kelioms įmonėms.

Šiandien – po dvejų metų – vertybinei politikai atėjo galas. Į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui, su Taivano pareigūnu demonstratyviai nesusitiko Landsbergis.

Net ir čia Maldeikis surado argumentų. O Landsbergis „nuosekliai“ kartojo: „…mes laikomės vienos Kinijos politikos, Lietuvos vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų mes nepalaikome“.

Disonansas? Baikit – nuolatinė būsena.

Dar ir vakuumas. Atsakomybės bei tikros vertybinės politikos Lietuvai. Kartu ir elementarios išminties.

Senovės kinų išmintis byloja: anksčiau ar vėliau ateina diena, kai navikas gali būti išpjautas.