Antradienis, 14 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Navys, M. Sėjunas. Rusijos nacionalinė vienybės diena – Lietuvos ir Lenkijos pergalės prieš Maskvą minėjimas

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2023-11-06 13:00:32
10
LDK karalius Algirdas prie Maskvos vartų | S. Ušinsko paveikslas

LDK karalius Algirdas prie Maskvos vartų | S. Ušinsko paveikslas

       

Rusija švenčia Nacionalinės vienybės dieną. Ši šventė Maskvos renginių sąraše – antra pagal reikšmę po gegužės 9-osios iškilmių. Šia proga Putino bendražygis, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas prakalbo apie istorinę Rusijos suvereniteto apsaugos reikšmę ilgalaikiame konflikte su Vakarais. Tiksliau – Lietuva ir Lenkija.

Patruševas pabrėžia, jog Europa (Lietuva ir Lenkija) nuo seno norėjo sunaikinti Rusijos valstybę, o tai pasireiškė bandymais „politinėmis intrigomis, ekonominiu pavergimu ir tiesiogine agresija“.

Rusijos saugumo tarnybų „guru“ teigia, kad agresijoje prieš Rusiją dalyvavo beveik visa Europa – nuo vokiečių riterių iki nacių XX amžiuje.

Būtent todėl Kremliaus karinės ir „saugumo” ideologijos vadeiva nemirksinčiomis išverstomis akimis tauzyja, jog Vakarų rusofobiški ideologai kuria schemas, kaip parklupdyti Rusiją ant kelių.

Nesiplėsime analizėje, tačiau konstatuojame, jog Kremliaus ideologai „įstrigę” laike, tai jiems trukdo suvokti bei priimti realybę ir eiti pirmyn.

Patruševui priminsime keletą „nereikšmingų istorinių smulkmenų“:

Maskva 14-15 amžiuje buvo valdoma tiesiogiai LDK; Vytauto duktė Sofija ištekėjo už Dmitrijaus Doniečio sūnaus ir tapo ilgiausiai Rusiją (de facto) valdžiusia cariene (konkurentas – Putinas);

Sofija Vytautaitė po vyro Vasilijaus I-ojo mirties 1425 m. paskelbė, jog Maskvos kunigaikštystė pavaldi Vytautui Didžiajam, o Maskvos bajorai prisiekė Lietuvos valdovui ištikimybę.

Ne pirmi metai laukiame, kuomet kartografai „prikabins“ politiškai bereikšmę Maskolijos provinciją prie LDK valdytų teritorijų.

Paprasta kaip trys kapeikos tiesa, kurią net rusai supranta, yra ta, kad ir Patruševas, ir Putinas, ir kiti driskių ideologai kompleksuoja dėl Maskolijoje įvykusio Minino ir Požarskio sukilimo.

Nes sukilta ir maištauta ne prieš ką kitą, o Lietuvos-Lenkijos kariuomenę, šeimininkavusią Maskvoje.

Rusų pergalė prieš ATR pajėgas yra taip pat ir faktas, kad Kremlius – priešingai mitams ir legendoms – jau buvo okupuotas, o pati Maskva nėra neliečiama ir neužimama.

Rusų strategams labai nemalonu prisiminti laikmetį, kuomet ATR karvedys Karolis Katkevičius su kariauna vyko išlaisvinti Kremliuje apsuptos lietuvių-lenkų įgulos.

Maskva ne kartą ir ne du buvo valdoma iš Vilniaus tiesiogiai ar kaip Lietuvos protektoratas.

Šie istoriniai faktai Kremliui yra be galo skausmingi, todėl Maskvos strategai nuolat skleidžia legendas apie LDK kunigaikštį Algirdą, kalaviju daužiusį Maskvos sienas, bet esą pačios jos pilies taip ir neužėmusį bei nesudeginusį.

Jei jau būt tiksliems, tai mūsų valdovas Algirdas Maskvos nesudegino, nes… nematė reikalo.

Nusižeminę ir atgailaujantys bojarinai du kartus puolė prieš jį ant žemės bučiuodami jam kojas ir prašydami jų, netikėlių, pasigailėti.

Toli provincijos tamsoje skendinti gyvenvietė nekėlė realios grėsmės, o jos tamsūs žmonės ir tada, ir dabar buvo laikomi barbarais. Maskolija buvo, yra ir liks provincija. Lietuvos ar kito politinio darinio.

Tai tiek tų reikalų ir tiek tos Rusijos vienybės dienos. Iš tiesų reiktų sakyti – mūsų pergalės prieš Maskvą dienos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena
  2. A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?
  3. A. Navys, M. Sėjūnas. Nuolaidžiaudami rusakalbiams, leidžiame jiems Lietuvoje jaustis kaip – Rusijoje
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuva – brangi
  6. M. Sėjūnas, A. Navys. Tikriausiai sapnuojame?
  7. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiškojo fašizmo ištakos (II)
  8. A. Navys. M. Sėjūnas. Ką auginame savo užantyje?
  9. A. Navys, M. Sėjunas. Mums, vakarams, reikia Karolio Katkevičiaus
  10. Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška
  11. A. Navys, M. Sėjūnas. Kam jie „parsidavė“?
  12. A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  13. A. Navys, M. Sėjūnas. Šriodingerio brigada
  14. A. Navys, M. Sėjūnas. Mokytojų streikas
  15. A. Navys, M. Sėjūnas. Blogi žmonės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Bartas says:
    2 metai ago

    Nebuvau Masvoje, bet girdėjau, kad yra gatvė Arbato pavadinimu. Tik nereikia , kai kam, jaudintis. Toje gatvėje lietuviai su lenkais gėrė arbatą. Kaip paprasta.

    Atsakyti
  2. Paaiškinkite moterai says:
    2 metai ago

    Lenkų tyrėjai pasakoja apie ypatingą radinį: išskirtinėje Vilniaus vietoje atkasti karių palaikai
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lenku-tyrejai-pasakoja-apie-ypatinga-radini-isskirtineje-vilniaus-vietoje-atkasti-kariu-palaikai-56-2139776?utm_medium=copied

    „Lenkijos tautos istorinės atminties instituto (IPN) Paieškų ir identifikacijos biuro darbuotojai Vilniaus Kalvarijose atrado 9 lenkų karių palaikus. Jie žuvo 1944 m. mūšyje su vokiečiais prie Vilniaus esančiuose Kriaučiūnuose,
    O kodėl lenkai Lietuvos žemėje su vokiečiais kariavo, jei Lietuva buvo pasirašiusi su vokiečiais sutartį? Net jeigu jų vadai nepripažino Vilniaus Lietuvai, galėjo ir patys sutartimi pasinaudoti, kad šie kariai gyvi liktų, kad galėtų Lenkijos žemę laisvinti!

    Atsakyti
    • kaip paaiškinti? says:
      2 metai ago

      Jei neklystu, netoli Vilniaus yra paminklų Armijai Krajovai, kuri bandė okupuoti Lietuvos sostinę Vilnių?

      Atsakyti
  3. Petras says:
    2 metai ago

    Na, ir ko norėti iš KGB papulkininkio, kuris baigęs KGB aukštąją mokyklą, buvo paskirtas į Rytų Vokietijos miestą Drezdeną ne operatyviniam darbui, o Vokietijos – TSRS draugystės namų direktoriumi (?!). Ten dirbdamas jis buvo atsakingas už kontaktus su VDR Stasi (Rytų Vokietijos saugumo tarnyba) darbuotojais ir, kaip pasakojo buvę KGB bendradarbiai, užsiiminėjo bizniu – pirkdavo audio – video aparatūrą ir gabendavo ją į Tarybų Sąjungą.

    Atsakyti
  4. Klaustukas says:
    2 metai ago

    ” Maskva ne kartą ir ne du buvo valdoma iš Vilniaus tiesiogiai ar kaip Lietuvos protektoratas. ” Ne daug trūksta, jog mus aplenks ukrainiečiai , jie jau vos ne metus sėkmingai tęsia puolimą- ar ne laikas Lietuvai į Maskvą siųsti savo kariuomenę ? Apie tai čia rašoma ? O ir lenkai nori valdyti Rusiją – nepavėluosim ?

    Atsakyti
  5. galia says:
    2 metai ago

    1382 metuose (ir iki 1795 m.) Lietuvos istorija buvo.
    Po.. Jekaterinos “ukazu” nutylima,
    kaip ir – “Первая мировая война и судьбы европейской цивилизации”
    dabar lenkiama.
    Bet… po mauzoliejumi nuo tada 2000 Lietuvos kariuomenes – Maskvos gynime –
    nuo totoriu gynusio kario nei vieno (lietuvio) rusai visgi nebraukia… Guli palaidoti
    nuo 1382 IX

    Atsakyti
  6. Mikas says:
    2 metai ago

    Be abejonės Algirdo laikais Maskva buvo provincinėje Lietuvos priklausomybėje, bet varžėsi su Tvere dėl svarbos, todėl Algirdas tik nužygiuodavo į Maskvą juos “paauklėti” ir užsitikrinti jų tolesnį paklusnumą Lietuvai bei perspėdamas Maskvą nepuoselėti vilčių dėl Tverės pajungimo savo įtakai.
    Tai matyti ir iš to, kad 1382 metais Algirdaičiai Maskvą gynė nuo totorių ir kovodami dėl jos kaip savos provincijos žuvo. Tą Maskvos priklausomumo nuo Lietuvos ryšį pratęsė Vytautas išleisdamas savo dukrą už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I-ojo.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    6 mėnesiai ago

    Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Patogupirkti.lt) 55 p. žemėlapyje yra parodytas apskritas Vyčio sūnų karalystės žemėlapis. Jo centre Palangos Birutės kalno koplyčioje stovi įrėmintas kultūrinio paveldo rangą turintis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto motinos Birutės vitražas. Tverė, gi, dėl kurios buvo varžomasi, stovi ant apskritimo ribos. Už jos plyti Orša. Norėčiau paklausti, todėl, Palangos miesto Merą: “Kodėl, nors Lietuvos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė prie Seimo dr. Dalia Urbanavičienė su įgaliotine Palangos miestui Diana Kanclere ne kartą kreipėsi, vitražas nėra atviras Palangos miesto visuomenei? Vyriausio šalies ginkluotųjų pajėgų vado Gitano Nausėdos žmona p. Diana Nausėdienė, “Birutiečių draugijos” globėja, manau, irgi rimtai galėtų tuo pasidomėti.

    Atsakyti
  8. Priežastis says:
    6 mėnesiai ago

    Dabartinio vis stiprėjančio Ukrainos bombardavimo tikslas – kuo greičiau priversti Ukrainą pasiduoti. Kuo ilgiau „ukropai spyriosis”, tuo smarkiau nukentės jų miestai, infrastruktūra, tuo daugiau žmonių žus.
    Įrodymu, jog Kremlius pasirengęs vis žiauriau Ukrainą naikinti, turėtų tarnauti ir tai, kad
    caras paskelbė itin galingą mobilizaciją (~163.000 šauktinių). Įtariama, kad juos panaudos ?rudeninėms „Zapad” pratyboms palei UA bei mūsų sienas – kad kuo galingesnis atrodytų.

    Atsakyti
  9. +++ says:
    6 mėnesiai ago

    Apgailėtinas paniekinantis tonas. Padorūs žmonės net kalbėdami apie savo priešus lieka padorūs. O Vytautas, su visa pagarba, lietuvius pavertė baudžiauninkais. Ir LDK, deja, lietuvius vertė slavais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidento darbo diena Šiaulių rajone
Lietuvoje

Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams

2025 10 13
Susitikimas žemės ūkio klausimais
Lietuvoje

Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai

2025 10 13
Policija
Gamta ir žmogus

„Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

2025 10 13
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti kelias Zujūnų seniūnijoje

2025 10 13
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – dar vienas žingsnis į saugumą

2025 10 13
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai

2025 10 13
„Sodra“
Gamta ir žmogus

Turėjote nedarbingumą? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“

2025 10 13
Pratybos
Lietuvoje

Pajūryje prasideda pratybos „Audros smūgis 2025“

2025 10 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!
  • Ne raketų mokslas? apie Sukčiai naudojasi ir netikrais QR kodais
  • Budweiser apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Ir Lietuvoje... :( apie Lietuviškas švietimas Suvalkuose po vienu stogu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams
  • Kaip gauti iš anksto apmokėtą kortelę internetu per kelias minutes
  • Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai
  • „Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

Kiti Straipsniai

Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 

2025 10 13
Tautinės spalvos

K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

2025 10 13
Nebeįžeidinėkime žydų

T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!

2025 10 12
Blogspot.com nuotr.

V. Sinica.Tarptautinio valiutos fondo kliedesiai

2025 10 12
Ričardas Garuolis

R. Garuolis. Trūksta ne darbuotojų, o darbo vietų!

2025 10 11
Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas

Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas

2025 10 11
Šilalėje šiuolaikiniai sprendimai, jungiantys istoriją ir gamtą

Šilalėje šiuolaikiniai sprendimai, jungiantys istoriją ir gamtą

2025 10 11
Laukiama pateikiant nusipelniusius gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją | lrkm.lt nuotr.

Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai pasiūlyti penki etnokultūrininkai

2025 10 10
Lietuvos chunveibinai

V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)

2025 10 10
Europos parlamentas

EP ragina vieningai atremti Rusijos vykdomus oro erdvės pažeidimus ir hibridines atakas

2025 10 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!
  • Ne raketų mokslas? apie Sukčiai naudojasi ir netikrais QR kodais
  • Budweiser apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Ir Lietuvoje... :( apie Lietuviškas švietimas Suvalkuose po vienu stogu
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Įvažiavimas į Neringą

Sumažėjo rinkliava važiuojantiems į Neringą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai