A. Navys, M. Sėjunas. Rusijos nacionalinė vienybės diena – Lietuvos ir Lenkijos pergalės prieš Maskvą minėjimas

Rusija švenčia Nacionalinės vienybės dieną. Ši šventė Maskvos renginių sąraše – antra pagal reikšmę po gegužės 9-osios iškilmių. Šia proga Putino bendražygis, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas prakalbo apie istorinę Rusijos suvereniteto apsaugos reikšmę ilgalaikiame konflikte su Vakarais. Tiksliau – Lietuva ir Lenkija.

Patruševas pabrėžia, jog Europa (Lietuva ir Lenkija) nuo seno norėjo sunaikinti Rusijos valstybę, o tai pasireiškė bandymais „politinėmis intrigomis, ekonominiu pavergimu ir tiesiogine agresija“.

Rusijos saugumo tarnybų „guru“ teigia, kad agresijoje prieš Rusiją dalyvavo beveik visa Europa – nuo vokiečių riterių iki nacių XX amžiuje.

Būtent todėl Kremliaus karinės ir „saugumo” ideologijos vadeiva nemirksinčiomis išverstomis akimis tauzyja, jog Vakarų rusofobiški ideologai kuria schemas, kaip parklupdyti Rusiją ant kelių.

Nesiplėsime analizėje, tačiau konstatuojame, jog Kremliaus ideologai „įstrigę” laike, tai jiems trukdo suvokti bei priimti realybę ir eiti pirmyn.

Patruševui priminsime keletą „nereikšmingų istorinių smulkmenų“:

Maskva 14-15 amžiuje buvo valdoma tiesiogiai LDK; Vytauto duktė Sofija ištekėjo už Dmitrijaus Doniečio sūnaus ir tapo ilgiausiai Rusiją (de facto) valdžiusia cariene (konkurentas – Putinas);

Sofija Vytautaitė po vyro Vasilijaus I-ojo mirties 1425 m. paskelbė, jog Maskvos kunigaikštystė pavaldi Vytautui Didžiajam, o Maskvos bajorai prisiekė Lietuvos valdovui ištikimybę.

Ne pirmi metai laukiame, kuomet kartografai „prikabins“ politiškai bereikšmę Maskolijos provinciją prie LDK valdytų teritorijų.

Paprasta kaip trys kapeikos tiesa, kurią net rusai supranta, yra ta, kad ir Patruševas, ir Putinas, ir kiti driskių ideologai kompleksuoja dėl Maskolijoje įvykusio Minino ir Požarskio sukilimo.

Nes sukilta ir maištauta ne prieš ką kitą, o Lietuvos-Lenkijos kariuomenę, šeimininkavusią Maskvoje.

Rusų pergalė prieš ATR pajėgas yra taip pat ir faktas, kad Kremlius – priešingai mitams ir legendoms – jau buvo okupuotas, o pati Maskva nėra neliečiama ir neužimama.

Rusų strategams labai nemalonu prisiminti laikmetį, kuomet ATR karvedys Karolis Katkevičius su kariauna vyko išlaisvinti Kremliuje apsuptos lietuvių-lenkų įgulos.

Maskva ne kartą ir ne du buvo valdoma iš Vilniaus tiesiogiai ar kaip Lietuvos protektoratas.

Šie istoriniai faktai Kremliui yra be galo skausmingi, todėl Maskvos strategai nuolat skleidžia legendas apie LDK kunigaikštį Algirdą, kalaviju daužiusį Maskvos sienas, bet esą pačios jos pilies taip ir neužėmusį bei nesudeginusį.

Jei jau būt tiksliems, tai mūsų valdovas Algirdas Maskvos nesudegino, nes… nematė reikalo.

Nusižeminę ir atgailaujantys bojarinai du kartus puolė prieš jį ant žemės bučiuodami jam kojas ir prašydami jų, netikėlių, pasigailėti.

Toli provincijos tamsoje skendinti gyvenvietė nekėlė realios grėsmės, o jos tamsūs žmonės ir tada, ir dabar buvo laikomi barbarais. Maskolija buvo, yra ir liks provincija. Lietuvos ar kito politinio darinio.

Tai tiek tų reikalų ir tiek tos Rusijos vienybės dienos. Iš tiesų reiktų sakyti – mūsų pergalės prieš Maskvą dienos.