Aplinkos ministerijoje posėdžiavę Genetiškai modifikuotų rūšių valdymo priežiūros komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad Europos Komisijos (EK) reglamento pasiūlymas dėl naujais genominiais būdais gautų augalų ir iš jų gaminamo maisto bei pašarų reguliavimo yra svarbus Lietuvai ir jam pritarė.
„Labai atidžiai analizuojame Europos Komisijos pasiūlymą. Į diskusijas siekiame įtraukti platų ratą suinteresuotų institucijų bei žinovų.
Tikime, kad šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas Europos Sąjungos žemės ūkio maisto gaminių sektoriui prisidėti prie Europos žaliojo kurso, „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų tvarumo tikslų ir diegti naujoves, kurios sustiprintų sektoriaus konkurencingumą bei kartu leistų išlaikyti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį“, – po posėdžio teigė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Nuo 2001 m. ES priėmus teisės aktus dėl genetiškai modifikuotų rūšių (GMO) buvo padaryta didelė pažanga kuriant naujus genominius būdus (NGM), kurie leido tiksliau ir greičiau pakeisti augalų genetines savybes lyginant su tradiciniais veisimo būdais.
Be to, taikant tam tikrus naujus būdus neįvedama „svetima DNR“, t.y., augalai negali perduoti jos kitiems augalams, o iš jų gauti gaminiai tam tikrais atvejais nesiskiria nuo gautų įprastais būdais.
Pasiūlyme išskiriamos dvi NGM augalų kategorijos.
Pirmoji kategorija – tai augalai, kurie po vertinimo pagal pasiūlyme nustatytus lygiavertiškumo bruožus gali būti prilyginti tradiciniams, kurie galėtų atsirasti natūraliai arba būti išvesti ir tradiciniais būdais.
Antroji kategorija – visi kiti NGM augalai, kurie nepatenka į pirmąją.
Siūloma, kad antrosios kategorijos NGM augalams ir gaminiams ir toliau būtų taikomi atsekamumo ir ženklinimo reikalavimai, kaip ir įprastiems GMO, su galimybe pridėti faktines žinias apie numatomą genetinės modifikacijos tikslą.
Genetiškai modifikuotų rūšių valdymo priežiūros komiteto posėdžio metu vyko diskusija dėl ekologinių ūkių, atkreiptas dėmesys į naujų technologijų patentavimo klausimą.
Latvijos ir Estijos atstovai pasidalino savo patirtimi šioje srityje.
Taip pat pabrėžta, jog svarbu sulaukti Europos Komisijos įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuose bus nustatytos išsamios pavojaus vertinimo, monitoringo ir kontrolės tvarkos, nes šiuo metu dar yra techninių neaiškumų, susijusių su pasiūlymu.
Atlikdama platesnę rinkos analizę, Europos Komisija numato įvertinti, kokį poveikį augalų patentavimas ir susijusi licencijavimo praktika gali turėti augalų veisimo naujovėms, genetinės medžiagos, būdų ir sėklų prieinamumui ūkininkams bei bendram ES biotechnologijų pramonės konkurencingumui.
EK savo išvadas pateiks iki 2026 m.
Posėdyje dalyvavo ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinio patentų biuro atstovai, socialiniai partneriai.
