Spalio 18 d., Valdovų rūmuose įvyko liudijimų teikimo iškilmės įrašant šešias dokumentinio paveldo vertybes į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Nacionalinio komiteto nariai trims vertybėms suteikė regioninę, o likusiems trims – nacionalinę reikšmę.
Renginio pradžioje susirinkusius dalyvius pasveikinęs Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas džiaugėsi nuosekliu ir aktyviu Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ darbu išsaugant ir garsinant dokumentinį mūsų šalies paveldą.
Valdovų rūmų direktorius taip pat pasveikino su Virgilio Pučitelio (Puccitelli) operos „L´Andromeda“ libreto (parašytas 1644 m.) įtraukimu į nacionalinį registrą.
Būtent čia, Valdovų rūmuose, kompozitorių Mantauto Krukausko ir Mario Kupčio (Māris Kupčs) (Latvija) dėka, pasitelkiant dirbtinį protą, opera „L´Andromeda“ rugsėjo pabaigoje suskambėjo po beveik 480 metų.
Šios operos ariją, atliekamą mecosoprano Noros Petročenko ir vargonininkės Eglės Rudokaitės, turėjo progą išgirsti ir liudijimų teikimo iškilmių dalyviai.
Renginio metu muzika skambėjo ir iš kito šiemet į registrą įrašyto dokumento – Kražių vargonininko sąsiuvinio.
Šiais metais kartu su jau minėtomis dviem vertybėmis į Nacionalinį registrą įrašyti:
- Bostono lietuvių enciklopedijos archyvas,
- Joachimo Lelevelio rankraštinės kartografijos rinkinys,
- Motiejaus Valančiaus rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“ (1847 m.)
- Jono Kimbaro gedulinė knyga „Funebria“ (1603 m.).
Liudijimus šių vertybių saugotojams įteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys bei Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkas prof. dr. Rimvydas Laužikas, sveikinimo kalboje pabrėžęs dokumentinio paveldo svarbą šiandienai: „dokumentinis paveldas nėra tik praeities simbolis, bet ir įrankis atskleisti, kas yra tiesa, o kas yra melas.
Šis paveldas tampa dar svarbesniu dabartinėje post-tiesos visuomenėje, susiduriant su geopolitiniais iššūkiais“.
Naujai į registrą įrašytų vertybių saugotojai: Amerikos lietuvių kultūros archyvas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Jau 26 metus Lietuva aktyviai įgyvendina dokumentinio paveldo išsaugojimui ir jo viešinimui skirtą UNESCO programą „Pasaulio atmintis“.
Būtent Lietuva, įstodama į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), pasiūlė šios programos įsteigimą savo inauguracinėje kalboje 1992 metais.
Šiandieną ši UNESCO programa yra viena plačiausių ir įdomiausių, o Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“, į kurį įtraukta beveik 500 viso pasaulio atminties institucijose saugomų dokumentų ir jų rinkinių, sulaukia labai daug dėmesio.
Į šį tarptautinį registrą įrašyti trys su Lietuva susiję rinkiniai: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos rinkinys bei Liublino unijos aktas.
Šiuo metu kartu su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir Ukraina ruošiama ketvirtoji nominacija.
Į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ pirmieji dokumentai ir jų rinkiniai įrašyti 2006 metais.
Šiuo metu registre (kartu su naujomis vertybėmis) yra 88 dokumentai, tarp kurių – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, lėktuvo ANBO-IV brėžiniai, Vilniaus žydų geto fondas, masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj” žemėlapis, dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai), Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, 1990 m. kovo 11 d. ir kt.
Kaip bebūtų liūdna tai,kad į Tarptautinį registrą įrašyta ir ,,Liublino aktas”- tuometinės Lietuvos valstybės nykimo pagrindinė priežastis.Deja.