Europos Komisija (EK) nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pateiktą skundą dėl Lietuvoje įvesto naujo solidarumo mokesčio finansų įstaigoms. Šią savaitę atsiųstame laiške EK teigia, kad artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos valdžios institucijas, siekdama gauti jų paaiškinimus dėl LBA skunde iškeltų klausimų – neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą solidarumo mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.
Rugpjūčio mėnesį LBA kreipėsi į Europos Komisiją pateikdama skundą dėl neteisėtos valstybės pagalbos įvedant solidarumo mokestį. Savo skunde asociacija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymų rengėjų sukurtas modelis iškreipė konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip šiems teikiama neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Europos Komisija šią savaitę asociacijai pranešė, kad nagrinėdama šį klausimą netrukus kreipsis į Lietuvos institucijas, atsakingas už solidarumo mokesčio įvedimą.
Skunde pabrėžiama, kad konkurencija iškraipoma nuo mokesčio atleidžiant tik tam tikras finansų įstaigas, kai tuo metu visos finansų įstaigos – nesvarbu, ar jos patenka į mokesčio taikymo sritį, ar ne, – konkuruoja toje pačioje rinkoje ir dėl tų pačių klientų. Tad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui. Jokie kiti ekonomikos sektoriai, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nebuvo.
LBA primena, kad kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai bloginama jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
Dabar tas pats – nelygiateisiškumas daromas ir NT mokesčių pakeitimu. Tik šiuo atveju galimai diskriminuojami būtų paskolas būstui įsigyti gavę ir įsigytą butą įkeitę bankams asmenys (dažniausiai jaunos šeimos), kurie formaliai yra buto savininkai, tačiau ne iš esmės, nes tokių butų vertė negrąžintos paskolos dalimi priklauso bankams. Tokiu atveju NT savininką apmokestinti ir negrąžintos paskolos bankui dalies buto vertės dydžio mokesčiu nebūtų teisinga. NT mokesčiai už negrąžintos paskolos dalį pagal teisės logiką priklausytų mokėti bankui. Tačiau pagal NT mokesčių pakeitimo įstatymą išeitų, kad tokiu atveju už bankui priklausančią NT vertę privalės mokėti ne bankas, o įkeisto turto savininkas. Jau palūkanas bankai yra kosmiškai pasididinę, tai dabar dar ir NT mokesčius už bankams priklausančią NT vertę šiems savininkams tektų mokėti . Tai visiškas tokių asmenų pasmaugimas. Tai negalėtų likti EK nepastebėta.