Rugsėjo 27–spalio 1 d., Geteborge, buvo surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“.
Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių žinovai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai: rašytojas, kultūros geografas, Kanadoje gyvenantis mokslininkas Laimonas Briedis, literatūrologas, vertėjas, rašytojas Mindaugas Kvietkauskas, poetas, vertėjas, žurnalo „Vilnius Review“ redaktorius Marius Burokas, poetė Marija Mažulė, atstovavusi organizacijai „Vilnius UNESCO literatūros miestas“, taip pat vaikų literatūros agentūros „Book Smuglers“ vadovas Benas Bėrantas.
Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių.
Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“.
Lietuvos prisistatymo programą sudarė net 9 renginiai: 3 seminarai pagrindinėje mugės seminarų programoje, 5 diskusijos, pokalbiai „Žydų kultūros“ pagrindinėje scenoje, Europos šalių kultūros institutų tinklo „EUNIC Stockholm“ jungtiniame stende „Cafè Europa“, poezijos skaitymai salėje „Rum för poesi“ (poezijos erdvė) ir kituose stenduose.
M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler).
Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.
„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą.
Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių.
Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai derėjo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais.
Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas.
Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio bendrumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę.
Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo.
Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.
L. Briedis, atliepdamas abi mugės pagrindines temas, dalyvavo seminare pagrindinėje Geteborgo mugės seminarų programoje „Europos metropoliai – 100 įvairovės ir pokyčių metų“ kartu su rašytojais Dorian‘u Florescu (Šveicarija / Rumunija), Piotru Fiedleriu (Lenkija), Dmitrijumi Kapitelmanu (Vokietija); moderavo švedų kultūros žurnalistė Annina Rabe.
\L. Briedis kartu su M. Kvietkausku dalyvavo diskusijoje „Vilnius – tarsi pasaulio žemėlapis“, skirtoje Vilniaus 700 metų sukakčiai, pagrindinės mugės temos „Žydų kultūra“ stende.
„Nepaisant kaimynystės, susidarė toks įspūdis, kad Lietuva ir Vilnius nėra labai gerai žinomi, ypač miesto tarpkultūrinė literatūra ir istorija, – bet taip pat ir dabartis.
Vilnius istoriškai daug tarptautiškesnis negu dauguma Šiaurės kraštų miestų, bet kažkodėl tai nėra labai sėkmingai pristatoma.
Manau, kad šių metų Geteborgo mugė šiek tiek pakeitė tokią nuostatą, nes čia apie Vilnių buvo kalbama kaip apie tarptautinį ir daugiakalbį miestą.
Šių metų mugės temos sėkmingai įrėmino Vilnių į naujus – pasaulinius – kontekstus.
Pavyzdžiui, mugėje dalyvavo įžymūs rašytojai ir intelektualai iš Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, Izraelio bei kitų šalių.
Atrodytų, kad tokiame kontekste Lietuva / Vilnius galėtų likti nuošalyje. Bet dėl žydų kultūros temos Vilnius sėkmingai įsipynė tarp jų.
Manau, verta galvoti apie tai, kaip galutinai išvesti Vilnių iš taip vadinamos Rytų Europos rėmų ir įprasminti jį visiškai kituose, daug platesniuose kontekstuose.
Žydų kultūros / literatūros tema tam yra labai dėkinga, nes priverčia pažiūrėti ir į savo rašymo kultūrą kitomis akimis.
Kaip Vilnius, pavyzdžiui, skaitomas Amerikos, Šiaurės šalių ar Izraelio kontekste ir ką būtų galima iš to pasiimti?
Mane labiausiai sudomino diskusija apie tai, kaip „kosmopolitiški“ rašytojai „grįžta“ į jiems gerai pažįstamus, bet jau šiek tiek nutolusius gimtuosiuos miestus: kas yra atrandama per tokius literatūrinius grįžimus“, – įspūdžiais iš mugės dalijasi rašytojas, kultūros geografas L. Briedis, knygos „VILNIUS City of Strangers“ autorius.
„Su ukrainiete poete Liuba Jakimčiuk švedų publikai seminare „Ukraina ir karo patirtys“ kalbėjome apie karo metu pasikeitusį poezijos žodyną, apie būtinybę versti ir suprasti šiuolaikinę ukrainiečių poeziją, apie svarbų vertėjų (tarp jų ir vertėjų į lietuvių kalbą) darbą stiprinant Ukrainos balsą.
Mugėje skaičiau ir pirmą kartą į švedų kalbą verstą savo poeziją, kurią išvertė Liana Ruokytė-Jonsson ir Mikaelis Nydahlas“, – įspūdžius pasakoja poetas, vertėjas M. Burokas, pirmą kartą dalyvavęs Geteborgo knygų mugėje.
Švedų vaikų literatūros leidykla „pionier press“ išleido ir šioje knygų mugėje pristatė dvi dvikalbes lietuvių autorių sukurtas vaikiškas knygas: „The Pebble“ (aut. Marius Marcinkevičius, dailininkė Inga Dagilė) ir „Ypatingas / Special“ (aut. Modesta Jurgaitytė, dailininkė Rasa Jančiauskaitė).
Ši nedidelė Švedijos leidykla tiesia bendradarbiavimo tiltus – po apsilankymą šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje, kur buvo susipažinta su Lietuvos vaikiškų knygų scena, rezultatas buvo lietuvių autorių keturių dvikalbių knygų leidybos teisės.
„Būtent pasakojimas, kurį norime paskelbti, lemia kalbų derinį, o lygiagretus dvikalbis tekstas suteikia skaitytojui keletą perspektyvų dviem kalbomis ir visa apimančia vaizdine kalba.
Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis / A Shteyndele“ (lietuvių-jidiš), Modestos Jurgaitytės ir Rasos Jančiauskaitės „Ypatingas / Special“ (lietuvių-anglų k.) – tai gražiai parašytos, iliustruotos ir apipavidalintos knygos, kurias išleido nepriklausoma leidykla „Tikra knyga“.
Nekantraujame išleisti dar dvi lietuviškas vaikiškas dvikalbes knygas: lietuvių-švedų ir albanų-anglų kalbomis.
Pastaroji – tai grafinis pasakojimas apie albanų mokslininkę Sabihą Kasimati, narsiai dirbančią prieš srovę.
Kūrėjai – lietuvių komanda: Vytenė Muschick ir Marius Marcinkevičius parašo tekstą, o Lina Itagaki sukuria iliustracijas.
Lietuvos vaikų knygų scena yra gyvybinga ir įkvepianti, o literatūra yra veiksminga diplomatijos apraiška per kultūrą“, – atradusi lietuvių vaikų literatūrą, džiaugiasi švedų leidėja Arina Stoenesku (Stoenescu).
„Vilniaus UNESCO literatūros miesto“ projektų vadovė M. Mažulė Geteborgo knygų mugėje susitiko su Geteborgo ir Lvivo literatūros miestų atstovais, su jais dalyvavo diskusijoje apie tarptautinį bendradarbiavimą „EUNIC Cafè Europa“ stende.
„Vilnius ir Geteborgas gavo UNESCO literatūros miestų vardus tais pačiais metais – 2021-aisiais. Abu miestai aktyviai įsijungia į pasaulinį UNESCO literatūros miestų tinklą.
Tačiau stiprinti literatūros mainus savo regione taip pat ypač svarbu, todėl miestai rengia paraiškas planuodami bendradarbiauti dar glaudžiau, įtraukiant ir literatūros miestą Lvivą.
Pagrindiniai tikslai ateinančiais metais – autorių mainai literatūros šventėse, vertimų skatinimas ir literatūros lauko profesionalų kvalifikacijos kėlimas“, – pasakoja poetė M. Mažulė.
„Mūsų sėkmingas apsilankymas Vilniaus knygų mugėje įvyko šių metų vasarį.
Mus labai sužavėjo Vilniaus literatūros namų veikla, pati Vilniaus knygų mugė ir miesto darbas su knygomis bei literatūra.
Jau tada pradėjome kurti Vilniaus ir Geteborgo – UNESCO literatūros miestų – ilgalaikio bendradarbiavimo viziją.
Siekiant mūsų dialogo tęstinumo literatūros miestas Vilnius buvo pakviestas į Geteborgo knygų mugę atsakomajam apsilankymui tam, kad sustiprintume bendradarbiavimą ir kad kuo daugiau žmonių galėtų pažinti Vilnių ir lietuvių literatūrą.
Tai, kad Vilnius ir Geteborgas vienu metu tapo UNESCO literatūros miestais, mums davė labai gerą startą“, – įspūdžiais dalijasi Joakimas Albrektsonas, organizacijos „Focal Point Göteborg Unesco City of Literature“ vadovas.
Šiemet Geteborgo knygų mugę aplankė arti devyniasdešimties tūkstančių žmonių, dar daugiau jų dalyvavo nuotoliniuose renginiuose.
Buvo pristatyta 760 įvairių leidybos, knygų pasaulio, literatūros organizacijų stendų, lankytojai galėjo mėgautis tiek pagrindinės mugės programos, tiek kitose įvairiose scenose bei stenduose vykusiais renginiais, pokalbiais, diskusijomis.
Iš viso per 4 dienas surengti 3 464 renginiai.
Knygų mugės pagrindinėje programoje vyko 319 seminarų, iš kurių per 100 buvo gyvai transliuoti per Geteborgo mugės skaitmeninę platformą „Bokmässan Play“.
Ji šiandien yra neatsiejama knygų mugės dalis.
Šiemet jos renginiuose dalyvavo 850 rašytojų, žurnalistų, literatūros žinovų ir kitų žinovų: iš jų 109 buvo užsienio svečiai, atvykę iš 40-ies šalių. Mugėje surengtos 25 diskusijos svarbiausiais kultūros politikos klausimais.
„2025-aisiais sukaks 20 metų, kai Lietuva atsidūrė dėmesio centre Geteborgo knygų mugėje.
Tai buvo sėkmingas Lietuvos prisistatymas ir pirmą kartą mugėje buvo plačiai pristatyta lietuvių literatūra, kultūra ir šalis.
Šių metų mugėje Lietuva vėl pastebėta dėl savo turtingos programos.
Būtų prasminga, jei Lietuva visu pajėgumu sugrįžtų į Šiaurės šalių regiono didžiausią literatūros sceną“, – sako tarptautinės Geteborgo knygų mugės direktorė Frida Edman.
Kitąmet pagrindinės Geteborgo mugės temos bus „Samių kultūra“ (mažumų kultūros, daugiakultūriškumas ir kt.) ir „Erdvė” (kosminė erdvė, tvarumas, egzistenciniai, klimato kaitos klausimai ir kt.).
Lietuvos programos pristatymą šiemetėje Geteborgo knygų mugėje sumanė, rengė ir koordinavo LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai, bendradarbiaudama su Šiaurės šalių žydų kultūros centru Stokholme „Judisk kultur“, Europos kultūros institutų tinklu „EUNIC Stockholm cluster“ ir tarptautine Geteborgo knygų muge „Bok & Bibliotek 2023“.
Lietuvos prisistatymo renginių programą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
Justinos Rosengren nuotraukos: https://we.tl/t-91lGrLwYrm
