Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Įsibėgėja dirvos tręšimas mėšlu ir srutomis: kokių reikalavimų reikia laikytis?

www.alkas.lt
2023-09-19 12:00:44
0
Dirbama žemė | Asociatyvi nuotr.

Dirbama žemė | Asociatyvi nuotr.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis.

Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų.

Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Tręšiant dirvą mėšlu ir srutomis būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų, nes neatsakingas tręšimas organinės kilmės trąšomis daro žalą aplinkai.

Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų.

Azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius.

Užželia vandens telkinių pakrantės, ima sparčiai daugintis dumbliai, vanduo pradeda žydėti, pasidaro drumstas ir būna nemalonaus kvapo.

Storas dumblių sluoksnis sulaiko saulės spindulius, todėl skursta ir nyksta dugno augmenija ir gyvūnija.

Bakterijos, skaidydamos žuvusius dumblius, naudoja deguonį, todėl jo ima stigti kitiems vandens organizmams, pradeda dusti žuvys.

Visa tai prisideda prie mitybos grandinės disbalanso, nes nyksta kai kurių paukščių ir gyvūnų maisto šaltinis.

Prieš tręšiant mėšlu ir srutomis svarbu įsitikinti, ar pasirinktas tinkamas metų laikas.

Būtina atkreipti dėmesį, kaip transportuojamas ir kur išpilamas mėšlas ir srutos, ar tręšimo metu nepageidaujami kvapai nesklis į gyvenvietes, pasirūpinti arčiau gyvenančių asmenų sutikimais, jei tokių reikia.

Išskirtinės sąlygos taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos vietoms ir šiaurės Lietuvos regionams, kuriems būdingi karstiniai reiškiniai.

Transportavimo ir tręšimo technika

Privaloma naudoti tinkamą techniką srutoms ir mėšlui transportuoti, kad jie nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų.

Kai kelias urbanizuotoje teritorijoje užteršiamas gabenamu mėšlu ir srutomis, juos transportuojantis asmuo privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti).

Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais ar įrenginiais.

Tręšimui turi būti naudojama techniškai tvarkinga ir saugi technika.

Patariama tręšti pučiant silpnesniam vėjui, esant žemesnei oro temperatūrai, įsitikinti, kad vėjas pučia nuo, o ne link šalia esančios labiausiai apgyvendintos vietovės.

Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą (užariama) technologijos.

Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti užariamos ar kitaip kultivuojamos kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Dirvos tręšimas mėšlu ir srutomis | am.lt nuotr.
Dirvos tręšimas mėšlu ir srutomis | am.lt nuotr.

Tręšimas karstiniame šiaurės Lietuvos regione

Tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), paviršinių vandens telkinių apsaugos vietose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.

Intensyvaus karsto I grupės žemėje (kai 100 ha aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha.

Intensyvaus karsto II grupės žemėje (100 ha – nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha.

Intensyvaus karsto III grupės žemėje (100 ha – nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha.

Intensyvaus karsto IV grupės žemėje (100 ha – daugiau kaip 80 karstinių smegduobių) tręšti galima tik organinėmis trąšomis; tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo.

Reikalavimai paviršinių vandens telkinių apsaugos vietose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant į gruntą.

Draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos.

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose, – dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai.

Draudžiama

Mėšlu ir srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus kai, atsižvelgdama į oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią.

Ankstesnė pradžia gali būti skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5℃.

Tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.

Mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Tręšti kukurūzų pasėlius nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.

Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo.

Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų.

Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Išsamiau apie mėšlo, srutų kaupimą, laikymą ir transportavimą, tirštojo mėšlo laikymo laukuose tvarką, tręšimo laikotarpius, sąlygas ir kitus reikalavimus – parengtoje atmintinėje „Ką reikia žinoti apie mėšlo ir srutų tvarkymą“.

Papildomos žinios

Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše;

Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse;

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėse.

Primename, kad pastebėjus aplinkosauginį pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šias žinias, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento žinovai pakonsultuos telefonu 870002022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu
  2. Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis
  3. Kaip statyti automobilius pajūryje, kad nepažeistumėte aplinkosauginių reikalavimų
  4. Gautas Vyriausybės pritarimas griežtinti atsakomybę už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą
  5. Aplinkosaugininkai primena: patikrinimai vyksta ir karantino laikotarpiu – laikytis žvejybos taisyklių būtina
  6. Laisvalaikis miške: ką reikia žinoti, kad poilsiautume atsakingai
  7. Jau teka sula: ką reikia žinoti norintiems ją leisti?
  8. Priminimas žvejams: ką reikia žinoti išsiruošus žvejoti vasarį?
  9. Ką reikia žinoti apie prekybą laukiniais gyvūnais?
  10. Atšalus orams įsigalioja draudimas tręšti laukus
  11. Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
  12. Žolės gaisrai gamtai daro ypač didelę žalą
  13. Aplinkosaugininkai: žvejoti bučiukais ir tinklais griežtai draudžiama
  14. Aplinkosaugininkai kovo mėnesį pradeda naują akciją „Kirtimai“
  15. 5 dalykai, kaip poilsiauti gamtoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
G. Nausėda lankosi JAV | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas su darbo vizitu lankosi JAV

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai