Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

Rugsėjo 19 d. pagal Seime patvirtintą darbotvarkę Seimo vakariniame posėdyje turėjo vėl būti svarstomas Senovės baltų religijos bendrijos Romuva pripažinimo klausimas (Nr. XIVP-893(3)) dokumento tekstas, susiję dokumentai).

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nelsen nesilaikydama darbotvarkės netikėtai šį klausimą ištraukę rytiniame posėdyje. Klausimą pristatė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Vytautas Raskevičius.

Prieš Romuvos pripažinimą pasisakė Seimo narė iš V. Tomaševskio partijos Rita Tomaševskio.  Ji ragino balsuoti prieš Romuvos pripažinimą remdamasi savo krikščioniškais religiniais įsitikinimais ir Lietuvos krikšto aktu:

„Europa kūrėsi krikščionybės pagrindu ir visos demokratinės vertybės atėjo būtent iš krikščioniškos Europos. Lietuva viena iš paskutiniųjų kuri prisijungė prie šitos bendruomenės, ir dabar, na, reikia tikėtis, kad ateina ta keršto galbūt valanda po 600 metų, nes iš to paties Strasbūro ateina sprendimas viską suniveliuoti, padaryti daug visiems ir apie nieką.“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

„Dėl to galvojų, kad mūsų parlamentas turi tvirtai pasisakyti ir saugoti tas vertybes, kurios, na, mūsų visuomenėje yra gyvos, mūsų krikščionims, mūsų katalikams yra labai svarbios, ir, nemenkinant Romuvos propaguojamos ir puoselėjamos baltų kultūros, kuri yra iš tikrųjų graži baltiškoji kultūra (nekartą tą pabrėžiu) ir labai įdomi, kur garbinami gamtos reiškiniai, gamta, tai įgyvendintų kultūros lygmenyje kaip žmonėms pasirinkta jų gyvenimo ar ten laisvalaikio forma, bet jokiais būdais, na, nepripažinti tai religija ir pastatyti ją su šimtmečiais gyvuojančia religija vienoje gretoje, nes iš to išplaukia tolesnės pasekmės – toliau galės siekti valstybės paramos, ugdymo mokyklose ir, na, kitos teisės kurios priklausytų. Tai, man atrodo, kad vis dėl to nemeskime kelio ir nenubriskime takeliais, o puoselėkime, na, to ko siekė mūsų didieji kunigaikščiai kur atvedė Lietuvą į bendrą bendruomenė. Dėl to tikrai negali balsuoti už šitą sprendimą“, – aiškino seimūnė.

Seimo narė, Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasisakė – už.  Ji atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad Seimas sprendžia ne tik religinės bendruomenės pripažinimo, bet ir teisinį klausimą:

„Tai čia matyt, kolėgos, ne tik klausimas dėl religinės bendruomenės pripažinimo, čia yra visų pirma klausimas dėl to ar Seimas laikosi savo paties nustatytų taisyklių. Nes Žmogaus teisių teismas pripažinkime  jau kartą konstatavo, kad yra pažeidimas ir Seimas tiesiog  nevykdė savo įsipareigojimų.

Tai tikrai palinkėčiau pagaliau priimti sprendimus ir paskui vieną kartą neatsibusti su antra Žmogaus teisių teismo byla kur jisai vertina ir Konstitucines normas dėl kurių visa šita procedūra atsirado.

Tai tikrai siūlau įvykdyti pirmąjį žmogaus teisių teismo sprendimą ir pabaigti šitą istoriją su Romuva. Nes, man atrodo, mes savo diskusijomis tą bendruomenė patys to nesuvokdami jau taip išreklamavome,  kad jinai tos reklamos greičiausiai būtų tiek nenusipirkusi“, – sakė A. Širinskienė.

Svarstymas:

12:05 val. Įvykus balsavimui paaiškėjo, kad Romuva vėl liko nepripažinta.  Už pripažinimą balsavo – 48 Seimo nariai, prieš – 31, Susilaikė (šiuo atveju tai reiškia tą patį kaip ir balsuoti prieš) – 31 Seimo narys.

Balsavimas:

Atmetus po svarstymo Romuvos pripažinimo nutarimo projektą Seimas turėjo apsispręsti ar projektą palikti tobulinimui, ar iš viso atmesti ir nesvarstyti daugiau jo. Žmogaus teisių komiteto pirmininkui V. Raskevičiui pareiškus, kad nėra ko toliau svarstyti šio projekto, nes jis esą yra parengęs ir šiandien Seimui teiks kitą nutarimo projektą dėl Romuvos nepripažinimo, Seimas Romuvos pripažinimo projektą atmetė galutinai. Už projekto atmetimą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 15, Susilaikė (tas pats kas – prieš) – 15 Seimo narių.

Po šio sprendimo vakariniame Seimo posėdyje Seimui bus pateiktas Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIVP-3071, dokumento tekstas, susiję dokumentai). Šio nutarimo pateikėjai Tomas Vytautas Raskevičius ir Arūnas Valinskas.

Vakarinio posėdžio pabaigoje Seimas balsavo dėl pateikto nutarimo projekto „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIVP-3071). Po pateikimo nutarimo projektui buvo nepritarta, nes Seimo nariai pasipiktino jame surašytai absurdiškais Romuvos nepripažinimo motyvais. Už balsavo – 17 Seimo narių, prieš – 21, susilaikė – 26.  Įdėmiai pažiūrėkite į balsavimo rezultatus:

Po pateikimo atmetus nutarimo projektą dėl Romuvos nepripažinimo buvo balsuojama ar jį palikti tobulinti ar atmesti visiškai. Po balsavimo nuspręsta tobulinti.  Už projekto tobulinimą balsavo – 36 Seimo nariai, už atmetimą – 24.

Seimas įspraudė pats save į teisinį kampą

Po šios dienos balsavimo dėl Romuvos pripažinimo/nepripažinimo Seimas įvarė save į teisinį akligatvį. Mat šių metų gegužės 1 d. pradėjęs galioti „patobulintas“ religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymas reikalauja, kad prieš įstatymo „patobulinimą“ į Seimą dėl pripažinimo besikreipusių religinių bendrijų pripasžinimo/nepripažinimo klausimas būtų sprendžiamas pagal „patobulintą“ įstatymo projektą ir galutinis sprendimas dėl religinės bendrijos pripažinimo  ar nepripažinimo būtų išspręstas per 30 d. nuo šio „patobulinto“ įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki rugsėjo 30 d. 

Tuo atveju jei Seimas priimtų sprendimą religinei bendrijai pripažinimo nesuteikti, tai: 

„Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turi būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje ir (arba) jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai“.

[Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo 6 straipsnis].

Kadangi naujoje, nuo gegužės 1 d. įsigaliojusioje, religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo redakcijoje nėra paaiškinta kaip nepripažinimo pagrindai gali atsirasti svarstomame pripažinimo nutarimo projekte, tai Seimo nariai V. Raskevičius ir A. Valinskas įregistravo kitą Seimo nutarimo projektą – dėl Romuvos nepripažinimo. Šiame nutarimo projekte buvo surašyti nutarimo nepripažinti Romuvos pagrindai, o būtent:

„Atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, konstatavus Lietuvos Respublikos Seimo narių išsakytas subjektyvias nuomones dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ mokymo ir apeigų galimos neatitikties dorai, esą šios bendrijos mokymas ir apeigos neatitinka religijoms būdingo mokymo ir apeigų, bei įvertinus tai, kad Seimas anksčiau nepritarė suteikti valstybės pripažinimą šiai bendrijai“.

[Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIVP-3071)]

Kai kuriuos Seimo narius, ypač „konservatorę“ Abramikienę, labai supykdė Romuvos nepripažinimo šio nutarimo projekte įrašyti Romuvos nepripažinimo pagrindai:

Tad šiandien Seimui nepriėmus nei vieno nei kito nutarimo projekto įstatymo reikalavimas dėl galutinio sprendimo priėmimo iki š.m. rugsėjo 30 d. nebus įvykdytas. Į Seimo darbotvarkę nutarimo projektai vėl galės grįžti po 6 mėnesių.

Strasbūro teismas: „Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės…“

Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT  Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.

Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Romuvai nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Romuva į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Bendrija nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Seimas prieš dvejus metus netenkino Romuvos prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija pateikė teigiamą išvadą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas – tai tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos Susitariančios Šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje, dėl to neretai vadinamas Strasbūro teismu.

Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis.

Sprendimo vykdymą prižiūri Europos Tarybos Ministrų Komitetas, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

EŽTT nutarimas (lietuvių kalba)
EŽTT nutarimas (anglų kalba)

Romuva Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė Europos Tarybos Ministrų Komitetui

Po to kai 2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo stadijoje nepaisydamas  EŽTT vėl atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir „grąžino jį tobulinti“ iniciatoriui – Seimo Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama minėtame nutarime. Romuvos religinė bendrija Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė dar ir Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

Religija

„Romuva“ Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė Europos Tarybos Ministrų Komitetui

by Jonas Vaiškūnas

2022 10 05