Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad saugumas – labiausiai žmonėms rūpinti namų ypatybė. Saugių, širdžiai brangių namų susikūrimas reikalauja kruopštaus planavimo ir daug pastangų, tad ekspertai dalijasi patarimais, padėsiančiais išvengti ne tik ilgapirščių ar stichinių nelaimių, bet ir kitų nelaimingų atsitikimų.
Didžiajai daliai šalies gyventojų širdžiai brangūs ir jaukūs namai pirmiausia siejasi su saugumo jausmu, atskleidė NT plėtotojo „Omberg group“ užsakymu, bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Taip galvoja net 7 iš 10 tyrimo dalyvių.
Dažniausiai namų saugumo supratimas gyventojams asocijuojasi su fiziniais atributais, akcentuoja „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
„Kiekvieno būsto saugumą lemia tokie veiksniai kaip nepriekaištingos spynos, patikimos durys ir langai, kompleksiška apsaugos sistema ar apgalvoti interjero sprendimai. Tiesa, lygiai taip pat svarbūs ir kiti aspektai, pavyzdžiui, ar įsikursite saugiame mikrorajone, kokie žmonės gyvens jūsų kaimynystėje ir pan.“, – teigia E. Gudauskienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad siekiantys užtikrinti namų saugumą naujakuriai turi tam tikrą pranašumą – šiuolaikiški NT plėtotojai tam skiria daug dėmesio.
„Naujus būstus įsigyjantys gyventojai turi galimybę rinktis, tad atkreipčiau dėmesį, ar projektuose užtikrintas įvairiapusis saugumas – ar vaikų žaidimų aikštelės įkurtos vidiniuose kiemuose ir ar vidinė teritorija yra apšviesta, ar įrengtas papildomą automobilių saugumą užtikrinantis požeminis parkingas ir pan.“, – vardija „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
E. Gudauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad geri NT plėtotojai užtikrins ir statybos bei apdailos medžiagų kokybę. Jie svarbūs norint išvengti įvairių orų poveikio ir ankstyvo nusidėvėjimo.
„Planuojantiems įsigyti naują būstą ypač rekomenduoju pasidomėti, iš ko statomi jų namai. Šią informaciją galima rasti įsigyjamo būsto techninio aprašymo dokumente. Taip pat derėtų nebijoti kelti klausimų, nes patikimas NT plėtotojas visada į juos išsamiai atsakys ir papasakos, kodėl buvo naudojamos tam tikros medžiagos, kokiomis savybėmis jos pasižymi ir t. t.“, – pataria E. Gudauskienė.
Prieš įsigyjant naują būstą, ekspertė taip pat pataria pasidomėti, kokios vėdinimo sistemos numatytos projekte – jos gali turėti įtakos ir gyventojų sveikatai.
„Rekuperacinė sistema, užtikrindama nuolatinę oro kaitą, padeda iš oro pašalinti anglies dvideginį, teršalus ir vandens garų perteklių. Savo ruožtu, ji užtikrina aukštą oro kokybę, būtiną gerai sveikatai palaikyti. Tad prieš išsirenkant būstą rekomenduoju pasidomėti, ar projekte numatyta galimybė įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą“, – pasakoja E. Gudauskienė.
Technologijos saugo ne tik nuo nusikaltėlių
Dar vienas būdas užtikrinti namų saugumą – pasirūpinti namų saugos sistemomis. Įmonės „Tavo saugumas“ vadovas Virginijus Vitas pataria atkreipti dėmesį į namų apsaugos sistemos kompleksiškumą.
„Įvairiose namų zonose galima įrengti judesio daviklius, o ant durų bei langų ‒ magnetinius jutiklius. Ne ką mažiau reikšmingos turėtų būti ir sistemos, apsaugančios nuo įvairiausių nelaimių – gaisro, dujų ar vandens nuotėkio ir pan. Šie davikliai, įvykus nuotėkiui, uždaro atitinkamose vietose esančias sklendes ir užkerta kelią nelaimingam atsitikimui. Taip pat, kadangi gaisro metu labai svarbu į pastatą netiekti šviežio oro, priešgaisrinės sistemos turi ne tik signalizuoti apie kilusį gaisrą, bet ir „atkirsti“ ventiliaciją arba rekuperatorių, kas neleidžia plisti ugniai bei dūmams“, – pabrėžia ekspertas.
V. Vitas toliau pasakoja, kad norėdami naktį lengviau sumerkti akis, gyventojai turėtų pasinaudoti keliais nesudėtingais patarimais, susijusiais su apsaugos sistemomis.
„Apie elektroninę įrangą reikėtų galvoti dar prieš įsirenginėjant naujus namus ar darant kapitalinį remontą. Tai leidžia kokybiškai ir estetiškai įdiegti laidinę apsaugos sistemą, kuri yra ir patikimesnė ir dažniausiai pigesnė už belaidę. Be to, pastebime, kad gyventojai neretai nepasikeičia gamyklinių apsaugos slaptažodžių arba naudoja labai elementarius variantus. Didžiausią apsaugą garantuos unikalus, niekur kitur nenaudojamas slaptažodis“, – tvirtina „Tavo saugumas“ vadovas.
Pasak pašnekovo, taip pat dažnai gyventojų daroma klaida – vengimas naudoti jau įdiegtą apsaugos sistemą. Anot V. Vito, mėnesiais nenaudojama apsaugos sistema gali ir sugesti, tačiau apie tai sužinosite tik jau išvykę ilgesniam laikui, pavyzdžiui, kasmetinių atostogų.
„Tik nuolat naudodami apsaugos sistemą galėsite įsitikinti, ar visi davikliai reaguoja tinkamai. Be to, nerizikuosite užmiršti, kaip su ja elgtis. Taip pat rekomenduočiau rinktis ne tik asmeninius pranešimus ar skambučius, įspėjančius apie suveikusią signalizaciją, bet, esant galimybei, ir apsaugos įmonę. Profesionalai ne tik sureaguos daug greičiau, bet ir jūsų namų saugumą užtikrins tuo metu, kai esate toli nuo jų“, – sako saugumo ekspertas.
Protingas išplanavimas – mažesnis skaičius nelaimių
Fizinis namų saugumas neapsiriboja išmaniomis sistemomis – išvengti nelaimių namuose gali padėti ir itin detaliai apgalvotas namų išplanavimas. Pasak interjero dizainerės Jovitos Bingelytės, atskirą dėmesį reikia skirti grindims.
„Namuose grindys turėtų būti kuo lygesnės, vadinasi, reikėtų vengti įvairių slenksčių, bortelių, laiptelių ir pan. Vonios kambaryje grindų plytelės neturėtų būti itin slidžios, kad šlapiomis pėdomis išlipę iš vonios ar dušo nepaslystumėte. Plyteles geriausia rinktis pagal jų slidumo klasę – rekomenduočiau R10, dažniausiai naudojamas vonios ir koridoriaus zonose“, – aiškina J. Bingelytė.
Ji teigia, kad vieną klaidą gyventojai daro gana dažnai – kambariuose su žemomis lubomis įrengia žemai kabantį šviestuvą. Tokiais atvejais naujakuriai dažnai į šviestuvą susitrenkia galvas ar jį kliudo rankomis. Taip pat dizainerė pabrėžia, kad siekiant saugumo svarbus ir ergonomiškas baldų išdėstymas.
„Kambariuose itin svarbūs atstumai tarp baldų bei praėjimų. Planuojant, kur bus baldai, prietaisai ir kt. naudinga įsivaizduoti, kokiomis kryptimis dažniausiai vaikščiosite. Jei namuose yra vaikų, tada svarbu apgalvoti, ar tose erdvėse, kur jie dažniausiai būna, nėra baldų ar daiktų aštriais kampais, taip pat stiklinių paviršių, kurie galėtų sudužti ir pan.“, ‒ sako J. Bingelytė.
