Rugsėjo 6 d. Lazdijų rajono savivaldybėje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovai pristatė Kalniškės mūšio vietos įamžinimo viziją.
„Perduoti ateities kartoms ir parodyti kiekvienam atvykstančiam tos vietos svarbą – ir mūsų teisė, ir pareiga. Tvarkant turime išsaugoti tai, kas svarbiausia ir sukurti būtiną infrastruktūrą“, – įžanginį žodį tarė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Viziją pristatyti atvyko LGGRTC generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas, LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ir architektas Vytenis Rudokas.
„Džiaugiuosi kryptingu ir produktyviu bendradarbiavimu su savivaldybe. Šiame pristatyme tik atskleidžiame strategiją, link kur einame – tai nėra detalus planas. Esminis mūsų tikslas – pagarba tiems, kurie kovojo ir savo projektu norime suteikti kitą kokybę tiek įvykiui, tiek šiems ypatingiems žmonėms“, – teigė prof. A. Vyšniūnas.
Architektas V. Rudokas pabrėžė, kad Kalniškės mūšio vietą reikia įamžinti ne paminklu ar monumentu, bet kuriant memorialinį ansamblį. Jau dabar žmonių ant kalnelio sukurta sakralinė erdvė su savadarbiais kryžiais išliktų ją dar labiau pabrėžiant – viršutinę terasą puslankiu apglėbtų stilizuota sienelė-karūna, pagaminta iš, lyg susipynusių ąžuolų rašto, metalo ažūro.
Į kalnelį, kaip siūloma, vestų akmeniniai laiptai, kalno papėdėje įsikurtų nuolatinė scena. Ansamblį papildytų tolėliau pastatyta simbolinė koplytėlė, puošta Vyčio kryžiumi, takas vestų ir į simbolinį žuvusių partizanų kapą.
Šių metų gegužę, siekiant įamžinti istorinę vietą, Lazdijų rajono savivaldybė su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Centras nemokamai parengė viziją. Pristatymą tiek salėje, tiek nuotolinėje transliacijoje galėjo matyti visi norintys, užduoti klausimus ar pateikti pastabas.
Taip pat Lazdijų rajono savivaldybės administracija kviečia iki pirmadienio (rugsėjo 11 d.) 12 val. raštu pateikti savo siūlymus ir pastabas pristatytai vizijai. Jūsų pastabų bei siūlymų laukiama el. paštu gintare.varneliene@lazdijai.lt
Kalniškės mūšio vietos įamžinimo pristatymas
Pristatymas
Posted by Lazdijų rajono savivaldybė on Wednesday, September 6, 2023
Kálniškės mūšis
Tai Lietuvos partizanų mūšis su NKVD kariuomene. Vienas didžiausių per Lietuvos partizaninį karą (1944–53).
Vyko 1945 05 16 (kitais duomenimis, 05 16–17) Kalniškės miške, prie Krosnos (Simno vlsč., Alytaus apskr.).
4 būrių partizanų kuopa (apie 80–120 žm.), vadovaujama J. Neifaltos (slapyvardis Lakūnas), kovėsi su NKVD kariuomenės 220 pasienio pulko (vadas – majoras K. Jacenka) padaliniais.
Kareiviams apsupus mišką partizanai aukštoje kalvoje užėmė gynybos pozicijas. Kareiviai iš pradžių surengė psichologinę ataką, puldami stati ir šaukdami pasiduoti, bet partizanų ugnies buvo nutildyti.
Mūšis truko nuo 12 iki 20 valandos. Partizanai, apšaudomi iš minosvaidžių, puolami šarvuočių, žvalgomi lėktuvų, visus puolimus atrėmė. Vakare, baigiantis šaudmenims, dalis partizanų prasiveržė iš apsupimo.
Žuvo 44 partizanai (ir narsiai kovojusi vado žmona A. Griškonytė‑Neifaltienė, slapyvardžiu Pušelė), kareivių, partizanų duomenimis, – apie 120, pasak J. Lukšos (slapyvardis Daumantas) – apie 400. Pagal K. Jacenkos ataskaitą, buvo nukauti arba sužeisti 62, paimti į nelaisvę 9 partizanai; kareivių žuvę 4, sužeisti – 7. Kareiviams atiteko minosvaidis, 4 sunkieji ir 6 lengvieji kulkosvaidžiai, 45 šautuvai, 2 automatai, 48 granatos, 2 radijo imtuvai, rašomoji mašinėlė, 5 arkliai, 3 vežimai ir kitas turtas.
Manau vizija nevykusi iš principo. Tai neturėtų būti kapo vizija, o lietuvių ginkluotos kovos už Tėvynės laisvę, pasibaigusios 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimu. Čia gal tiktų ir susikibimo rankomis Baltijos kelio fragmentas. Žodžiu, turėtų būti Tėvynę išreiškiantis simbolis, gal motinų apraudančių žuvusius sūnus fragmentas. Trumpai sakant, viziją matyčiau kaip jungimą tokių trijų fragmentų: partizanų mūšio su NKVD kariuomene, motinų apraudančių sūnus ir susikibimo rankomis Baltijos kelyje.