Karas gali baigtis šiais metais

Geopolitinė padėtis

Karas gali baigtis 2023 m., viskas priklauso nuo įvykių fronte, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu „sunku kalbėti“ apie karo pabaigos datą, tačiau tai gali įvykti artimiausiais mėnesiais. Viskas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant Ukrainos pajėgų kontrpuolimo sėkmę.

Zelenskis pabrėžia, kad įvykiai fronte bus lemiami priimant atitinkamą politinį sprendimą.

Taip pat pažymima, kad Ukrainos pakvietimas į NATO gali „priartinti karo pabaigą“. Ukrainos prezidentas mano, kad Ukraina taps Šiaurės Atlanto aljanso dalimi tik po karo, tačiau kvietimas gali būti gautas anksčiau.

Ši įkvepianti Kijevo žinia skirta ir Vakarams, ir Maskvai. Sąjungininkai raginami ryžtingai deklaruoti Ukrainos ateitį NATO sudėtyje, o Rusijai pranešama, jog Kijevas galbūt nutrauks (kontr)puolimą ir sės prie derybų stalo neišvadavęs visų teritorijų, tačiau pasiekęs apčiuopiamos sėkmės fronte.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas mano, kad Rusija norės keršyti ir po Ukrainos pergalės kare. Budanovo teigimu, Rusijai reikės maždaug 10 metų, kad atsigautų kariniu požiūriu.

Po to galimas kerštas. „Tiesiog 10 metų yra normalus laikotarpis, per kurį galima visa tai permąstyti. Na, ir iš naujo pradėti ruoštis kerštui. Mes tikrai turėsime 10 metų, o jeigu mums pavyks kitais būdais po Ukrainos pergalės, tarkime, daryti įtaką teritorijoms, kurios bus sukurtos, galbūt turėsime gerokai daugiau, bet minimaliai 10 metų turėsime“, – teigia Ukrainos žvalgybos vadas.

GUR vadovas dažnai išsako aukšto lygio prognozes apie karo eigą, kurių dauguma išsipildė. Pavyzdžiui, praėjusių metų spalio 29 d. jis prognozavo, kad Chersono deokupacijos operacija truks iki lapkričio pabaigos.

Nors Kremlius fronto linijoje sutelkęs didžiules pajėgas, kurios šiaip ne taip ginasi ir kai kur mėgina kontratakuoti, tačiau Maskva supranta, jog tai laikina.

Viskas priklauso nuo to, kaip vystysis tolimesnis karo scenarijus. Jei Ukrainai nesiseks, o rusai mėgins užgrobti naujas teritorijas, Kijevui nedelsiant bus suteikta nauja ginkluotė, įskaitant F-16, „Abramsus”, oro gynybos sistemas ir kt.

Maskva ima suprasti, jog Rusijos galimybės šiame kare ribotos ir imperines ambicijas teks pamiršti arba atidėti vėlesniam laikui.

Reikšmingi postūmiai

JAV vyriausybė teigia, kad Ukrainos pajėgos padarė „pastebimą pažangą“ kovodamos su stipriai įtvirtintomis Rusijos pozicijomis pietuose.

Baltųjų rūmų atstovas saugumo klausimaisDžonaas Kirbis (Johnas Kirby) sakė, kad šie laimėjimai pasiekti per pastarąsias 72 valandas į pietus nuo Zaporožės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad Kijevo pajėgos žengia į priekį, bet „tai sunki kova“. Tuo tarpu Rusija teigia užėmusi strategines aukštumas netoli Kupjansko miesto šiaurės rytų Ukrainoje.

Vakar Kremlius pareiškė/dezinformavo, jog Rusijos kariuomenė „į kovinę parengtį“ įvedė naują strateginių branduolinių raketų sistemą, vadinamą „Sarmat“.

Kovinių galvučių dislokavimo nepatvirtina nepriklausomi šaltiniai, todėl šią „informacija laikome“ eiliniu Vakarų bauginimu.

Trumpai

NATO rugsėjo 9 d. pradės plataus masto pratybas Baltijos jūroje, kurių tikslas – ruoštis atremti Rusijos puolimą. Pratybose dalyvaus 30 laivų ir daugiau kaip 3 tūkst. karių iš NATO šalių.

Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadovo Jano Christiano Kako (Jan Christian Kaak) teigimu, šiomis pratybomis siunčiama aiški budrumo žinutė.

„Patikimas atgrasymas turi apimti ir galimybę pulti“, – pridūrė Vokietijos atstovas, ir žinutė apie „puolimą“ mums labai patinka.

Suomijoje sulaikytas neonacių grupuotės „Rusič“ narys Janas „Slavianas“ Petrovskis.

Petrovskio ieško Ukrainos teisėsauga už dar 2014-tasiais vykdytus nusikaltimus, žudant ir žiauriai kankinant ukrainiečių karius.

Įdomiausia, jog karo nusikaltėlis iš Norvegijos buvo išsiųstas prieš septynerius metus kaip asmuo, keliantis didelę grėsmę šios šalies saugumui. Petrovskis Norvegijoje gyveno su mama, kaip emigrantas iš Rusijos, turėdamas leidimą gyventi šioje šalyje.

Beje, Petrovskis, kaip ir kiti „Rusič“ karinės grupuotės nariai, daug kartų dalyvavo karinėse operacijose su „Vagner“ smogikais tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje, taip pat rengė stovyklas Baltarusijoje, ruošiantis partizaniniam karui ir diversijoms

Šis įvykis iškėlė daug klausimų, kaip „Vagner“ smogikas pateko į Suomiją. Paaiškėjo, jog smogikas buvo įleistas į šalį, nes turėjo suklastotus dokumentus „Voislav Torden“ vardu.

Petrovskis karo Ukrainoje metu lankėsi ir Lenkijoje. Mums kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuvos migracijos, pasienio, muitinės, policijos ir kitos saugumo struktūros gali užtikrinti, jog panašūs veikėjai panašiais būdais nemarširuoja po Lietuvą, kaip pro pereinamą kiemą.

Nobelio fondas pranešė, kad Rusija ir Baltarusija vėl pakviestos į Stokholme rengiamą Nobelio premijos teikimo pokylį. Fondas teigė, kad siekia įtraukti net ir tuos, kurie nepritaria Nobelio premijos vertybėms.

Tai dar vienas Vakarų vertybinės sistemos griūties pavyzdys, kuomet teroristai ir žudikai sėdi greta labiausiai žmonijai nusipelniusių mokslininkų.

Rusijos fiureris Putinas kitą savaitę surengs derybas su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan), kuris siekia atgaivinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti