Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugoma vertybe.
Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas pastatytas XVI a. pab. – XVII a. pr., atnaujintas apie 1900 m., taip pat atnaujintas XX a. Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.
Pastatas pradėtas statyti XVI a. pabaigoje, jo savininkas buvo Merkinės burmistras Tomas Karlovičius.
Po jo mirties XVII a. pirmoje pusėje pastatą valdė italų kilmės Merkinės seniūnas Mikalojus Scipioni Kampo, kuris vėliau namą pardavė Prūsijos bajorui Tobiasui Popeliui, jam namas ir priklausė Vladislovo Vazos mirties laiku.
XVII a. viduryje namą įsigijo gydytojas Jonas Urbanovskis, XVIII a. pradžioje jo giminaitis Zigmantas Urbanovskis namą pardavė Merkinės jėzuitams.
Po jėzuitų ordino panaikinimo XVIII a. pabaigoje namas atiteko privatiems valdytojams, vėliau XIX a. viduryje buvo išnuomotas, jo pirmame aukšte įrengta smuklė.
XIX a. pabaigoje pastatą nusipirko Rusijos kazokų pulkininkas Kulinskis, kuris jį atnaujino iš L formos į stačiakampio plano, pastatas įgavo XIX a. pab. – XX a. pr. būdingą stilistiką.
Tarpukariu pastate veikė progimnazija bei valsčiaus valdyba. Sovietmečiu įrengtas bendrabutis, atlikus atnaujinimus pakeistas pastato vidus, sunaikinti fasado puošybos bruožai.
Šiuo metu pastatas nenaudojamas, priklauso Varėnos rajono savivaldybei, jame numatyta įrengti Merkinės krašto muziejaus patalpas.
Skelbiant šią vertybę valstybės saugomu, atsižvelgta į Varėnos rajono savivaldybės kreipimąsi, kuriame teigiama, kad vietos bendruomenė ir savivaldybė stengiasi atgaivinti „Vazos“ namą bei pritaikyti jį bendruomenės kultūriniams bei verslo poreikiams, siekiama atkurti istorinį „Vazos“ pastatą pagal turimus istorinius šaltinius, teikti jame kultūros, bendruomenines ir apgyvendinimo paslaugas.
Paskelbus šį namą valstybės saugomu atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį vertybei saugoti ir tvarkyti.
2022 metais valstybės saugomais buvo paskelbti keli dvarai:
Lipliūnų (Kėdainių r.), Žemosios Panemunės (Šakių r.), Drobiškių (Jonavos r.) ir Utenos.
Tokį statusą taip pat įgijo Vilniaus Gaono mauzoliejus Vilniuje bei „Pažangos“ bendrovės pastatas Kaune, pristatantis Kauno modernizmo architektūrą.
2023 metais skelbiant kultūros paveldo vertybes valstybės saugomomis, dėmesys bus skiriamas XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Lietuvos istoriją pristatančioms vertybėms.
Tokį statusą taip pat numatoma suteikti Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksui bei keliolikai archeologinių vertybių (piliakalnių).
