Liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro. Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės, tačiau sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose. Liepos 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo reikalavimai, numatantys, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas. Prieš tai dalyje Lietuvos vaistinių, nors dalį dienos dirbo farmakotechnikas, nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko. Po naujų Farmacijos įstatymo reikalavimų įsigaliojimo tokia galimybė farmakotechnikams dirbti buvo palikta tik kaimuose ir mažuose miestuose, kur gyvena ne daugiau nei 3000 gyventojų, tačiau ir čia tokiu režimu toliau gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie studijas baigė iki 2006 m.
„Baigiantis liepai jau galime matyti, kokius pokyčius vaistinių sektoriuje šis reikalavimas atnešė, tačiau tikslesnius rezultatus pamatysime per artimiausią pusmetį. Šiuo metu daugelis vaistinių dirba įtampos režimu, kalbamasi su kiekvienu vaistininku, planavusiu išeiti į pensiją, planavusiu atostogas ar anksčiau išeiti į vaiko priežiūros atostogas, kad sutiktų bent kiek ilgiau padirbti, kol bus surasta pamaina.
Vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensijinis amžius ir bet kada jie gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją. Nors vaistinėse Lietuvoje dirba net 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, kai kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc., bet šiuo metu dirbti vaistinėse jau kviečiami visi turintys vaistininko licenciją, net dirbantys ligoninių vaistinėse, valstybės institucijose. Todėl turime konstatuoti, kad dalis šiuo metu dirbančių vaistinių nėra tikros, ar galės dirbti ir rytoj“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė -Gagė.
Net 34 tinklinės vaistinės nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą ar užsidarė, taip pat sutrumpino savo darbo laiką daugiau nei 4500 valandų per savaitę. Šias valandas pavertus vaistinių darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną. Be to, vaistinės priima sprendimus ne tik trumpinti darbo laikus, bet ir nebedirba šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius augs.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbant apie po liepos 1 d. duris užvėrusias vaistines, reikia įvertinti faktą, kad vaistinės veiklos sustabdymas arba uždarymas automatiškai nereiškia vaistinės licencijos panaikinimo, nes tai atskiri procesai, kurie užtrunka. Vaistinės įpareigotos pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai tik jei nevykdo veiklos ilgiau nei 30 dienų, o licencijos panaikinimo terminas yra iki 3 metų.
Dabar galvojama apie dirbančių vaistinių išgyvenimą, paliekant dokumentų tvarkymą vėlesniam laikotarpiui. Be to, vis dar tikimasi, kad veiklą sustabdžiusi vaistinė po vasaros atostogų vėl pradės dirbti. Tačiau gyventojams yra visiškai nesvarbu, koks teisinis vaistinės statusas ir priimtos įstatymo pataisos, jie tiesiog nesupranta, kodėl randa užrakintas vaistinės duris ir negali šalia namų įsigyti jiems reikalingų vaistų“, – Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.
Sudėtingiausia padėtis Lietuvoje dėl vaistininkų trūkumo yra Biržuose, Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Pabradėje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Širvintose, Zarasuose, Skuode, Birštone, Prienuose, Alytuje, Rokiškyje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Pasvalyje.
Kaip ir buvo prognozuota, atsirado regionų, kur savaitgaliais vaistų įsigijimas gyventojams tampa rimtu iššūkiu. Pavyzdžiui, Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine ir Pabradėje sekmadienį nebedirba nei viena vaistinė. Zarasuose ir šeštadieniais veikia vienintelė vaistinė ir ta tik iki 14 val. Nenuostabu, kad sulaukiame daug skambučių iš gyventojų, neberandančių šalia dirbančios vaistinės, nusivylusių farmakotechnikų, nebegalinčių toliau dirbti savo darbo, ar net iš vaistininkų, kurie ne tik turi keisti savo darbovietę ir važinėti kelis šimtus kilometrų kasdien, bet ir uždaryti savo nuosavas vaistines.
Keista, kad valstybinės institucijos nuolatos akcentuoja, jog vaistinių Lietuvoje yra per daug, o neįsiklauso į visuomenės nuomonę.
Taigi nieko naujo ant litwos – sunaikino smulkiąsias parduotuves, dabar ėmėsi mažų vaistinių, kad didžiųjų vaistinių tinklų pelnai didėtų. Konkurencija ant litwos visokių ten verslinykų yra ypatingai nekenčiama. Nieko tokio – tereikia surasti būdų, papirkti ką reikia, ir konkurencija niekur nė nekvepės…
Dabar TV reportažai šia tema. Ministras padėtimi patenkintas, nes (nors?) uždaryta mažiau vaistinių, negu ketino… 🙂
Vadinasi, jei iš tavo gyvenamos vietos autobusas gal 1-2 kartus per savaitę važiuoja, išmoksi planuoti, kada susirgt, kada pagalbos prireiks. Jei tavo sveikata ne kasdien išleidžia tave už namų slenksčio – turėk supratimo neapkrauti jos savo bėdomis.
Beje – juk vaistai ligoniui pabrangs! – Nebent sumanytojai apmokės kelionių (gal net ne vienkartinių!) ten ir atgal išlaidas? Taip pat ir tada, kai receptuose padaroma klaidų, tačiau vaistinė ne pati išsiunčia apie tai žinutę gydytojui, arba LK, bet ligonį patį siunčia gydytojui apie tai pranešti. O būna, kad receptą betaisant, ir antrą, ir trečią kartą vis klaidų padaroma. Jei ligonis jau neturi sveikatos ir pinigų tiek važinėti, tai jau jo problema. Nori naudotis mūsų sveikatos sistema, nori sirgti – ruoškis atlaikyti jos supratingumą, išmanymą . Grūdinkis, sportuok, kai liga ant menčių paguldo, kad viską atlaikytum, ką ji sugalvos, kad tik „Lietuvai būtų geriau”…
Tobulas laikas rinkti vaistažoles – padės nuo uždegimų ir atpalaiduos
– lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2023/07/26/news/tobulas-laikas-rinkti-vaistazoles-pades-nuo-uzdegimu-ir-atpalaiduos-27822346
Sugrįš žolininkų laikai