Dviejų farmacijos specialistus rengiančių universitetų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) – fakultetų dekanai prieš pat Kalėdas kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami nepritarti kai kurių Farmacijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymui.
Naujajame, gruodį parengtame įstatymo projekte siūloma reikalavimo vaistinėje dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininkui įgyvendinimą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d. Šią svarbią Europos Sąjungos (ES) nuostatą prieš 8 metus įstatymu įtvirtino Lietuvos Seimas, tačiau jos įsigaliojimas keletą kartų nukeltas, vaistinėms argumentuojant, esą nespėjo pasiruošti.
Kreipimąsi į Prezidentą pasirašiusiems LSMU Farmacijos fakulteto dekanei prof. Ramunei Morkūnienei ir VU Medicinos fakulteto dekanui prof. Algirdui Utkui susirūpinimą kelia nebe pirmas stambiųjų darbdavių bandymas nukelti ar kitaip keisti svarbios įstatymo nuostatos įgyvendinimą.
Pasak LSMU Farmacijos fakulteto dekanės prof. R. Morkūnienės, šiuo metu Lietuvoje galioja praktika, kai vaistinėje dirba komanda: vaistininkai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai). Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų – ir tik prižiūrimi vaistininko.
„Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu. Farmakotechniko išsilavinimas nesuteikia teisės teikti konsultacijų apie vaistus ir gydymo būdus.
Jei nuo 2021 m. sausio 1d. įsigaliotų nuostata, kad vaistinėje nuolatos turi dirbti vaistininkas, farmakotechnikas galėtų toliau dirbti: išduoti pagal gydytojo receptą paskirtus vaistus, vykdyti kitas kvalifikaciją atitinkančias funkcijas.
Bet nuostatos įsigaliojimą atidėjus, visuomenės teisė gauti tinkamą farmacinę paslaugą – konsultacijas apie vaistus ir gydymo būdus, racionalų vaistų vartojimą ir skiepijimo paslaugą – būtų apribota“, – pabrėžia LSMU Farmacijos fakulteto dekanė.
Nerimaujama, jog projektas dar kartą atidėti reikalavimo įgyvendinimą ne tik pažeistų veiklą atitinkamai jau pertvarkiusių vaistinių bei papildomai vaistininko profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų teisėtus lūkesčius, bet ir apskritai nuvertintų aukštojo universitetinio mokslo vertę ir naudą. Be to, grėstų teisminiai ginčai šalies ir ES institucijose.
Universiteto atstovų kreipimesi į šalies vadovą pabrėžiama, jog Europos Komisija Lietuvai buvo suteikusi pereinamąjį dešimties metų laikotarpį, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. Per 2004-2019 metus, kai LSMU ir VU vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, vaistininko kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų.
Per pereinamąjį laikotarpį galiojančių vaistininko veiklos licencijų skaičius augo vidutiniškai po 2 proc. kasmet, iki 3509 licencijų šių metų lapkritį. Lietuva tiek pagal vaistininkų skaičių, tiek ir pagal vaistinių skaičių 100-ui tūkstančių gyventojų smarkiai, kone trečdaliu, viršija ES vidurkį.
„Tad per pereinamąjį laikotarpį parengta išties pakankamai specialistų. Šiandien pagaliau dirbti pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi apie 3 tūkst. vaistininkų“, – kalbėjo prof. R. Morkūnienė.
Universitetų atstovai pabrėžia, jog vaistininkui nuolatos dirbant vaistinėje, mažėtų regionų sveikatos netolygumai, nuo didmiesčių nutolusių regionų gyventojai galėtų gauti kokybiškas farmacines paslaugas iš tinkamos ir ES mastu pripažįstamos profesijos bei kvalifikacijos asmens – o tai ypatingai aktualu COVID-19 per pandemiją, kai dalis gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugų neteikia.
Todėl Prezidento Gitano Nausėdos prašoma vetuoti Farmacijos įstatymo pakeitimus bei užtikrinti gyventojų saugumą ir ES teisės reikalavimus.
O drausti, uždrausti ir pan. jums netinka? Tik skrolinti, laikinti arba vetuoti?