Kas dešimtas Lietuvos gyventojas prisipažino, kad per pastaruosius metus yra pirkęs suklastotas prekes, tuo tarpu net du trečdaliai mano, kad tai pateisinama, jei originalios prekės kaina yra per didelė, rodo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos atlikto tyrimo rezultatai.
Šiems duomenis antrina ir „Croplife Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa, atskleidusi, kad kas antras Lietuvoje randa pateisinimą nelegalių augalų apsaugos gaminių naudojimui žemės ūkyje, nors ekspertai įspėja apie falsifikatų keliamą didžiulį pavojų sveikatai ir aplinkai, o Valstybinė augalininkystė tarnyba grasina baudomis ir atimtomis tiesioginėmis ES išmokomis.
„Padirbinėjimas vis dar yra opi problema Lietuvoje. Klastotės ne tik daro žalą verslui, šalies ekonomikai, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Padirbinėjama viskas – nuo rūbų, automobilių ar lėktuvų detalių iki maisto, vaistų ir net trąšų. Deja, vis dar reikšminga dalis visuomenės padibtus gaminius perka sąmoningai“, – teigia Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) šiemet atliko tyrimą, skirtą įvertinti ES piliečių požiūrį į padirbinius ir piratinį turinį. Tyrimo rezultatai rodo, kad net 13 proc. europiečių per pastaruosius 12 mėnesių sąmoningai pirko suklastotus gaminius, o Lietuvoje suklastotas prekes prisipažino sąmoningai pirkę 10 proc. gyventojų.
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas apie augalų apsaugos produktų klastotes ir jų neteisėtą panaudojimą žemės ūkyje, tvarios augalininkystės principus skleidžiančios asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ šiemet atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą.
Rezultatai nedžiugina
Dauguma (70 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad augalų apsaugos gaminių klastotės labiausiai kenkia žmonių sveikatai, 41 proc. – gamtai, 31 proc. – maisto saugumui. Daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų smerkia ar kategoriškai smerkia nelegalių pesticidų ar jų klastočių naudojimą ūkiuose, visgi likusieji 42 proc. – pateisina.
„Iš tyrimo rezultatų panašu, kad respondentai neįvertina kokią žalą gali padaryti augalų apsaugos gaminių klastotės. Legalūs registruoti gaminiai yra nuodugniai ištirti ir yra gaminami laikantis griežčiausių reikalavimų pažangiose gamyklose, o legalus gamintojas tikrina kiekvienos gamybos partijos kokybę, siekdamas įsitikinti, kad gamybos metu nebuvo net menkiausių technologijos susvyravimų, tuo tarpu perkant padirbinius,nėra jokių garantijų. Jų sudėtyje yra nežinomų ar seniai ES uždraustų ir nenaudojamų cheminių medžiagų, dėl to kyla didelė rizika įsigyti neaiškų cheminį mišinį, kuris teršia mūsų visų aplinką, kelia pavojų sveikatai ir gali sunaikinti augalus, kuriuos norėta apsaugoti. Neretai pasitaiko, kad nelegalūs pardavėjai sumaišo gaminius – vietoj fungicido buteliuke būna herbicido veikliosios medžiagos, arba jų mišinys neaiškiomis dalimis“, – įspėja asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.
Kas aštuntas (13 proc.) respondentas pateisina nelegalių pesticidų ir jų klastočių naudojimą, jei nėra geresnių alternatyvų, 7 proc. pateisina, jei naudojami atsakingai, o 3 proc. – jei gaunasi sutaupyti lėšų.
„Nei viena iš šių išlygų nėra pasiteisinimas naudoti padirbtus ar nelegalius augalų apsaugos gaminius kadangi visų pirma tai yra nusikaltimas prieš įstatymus, gamtą ir žmogų ir tik po to galima tai vertinti, kaip intelektinės nuosavybės vagystę, mokesčių nemokėjimą. Nėra tokio dalyko, kaip atsakingas nelegalaus gaminio naudojimas, kaip ir nėra pateisinamas taupymas rizikuojant išaugintą maistą valgysiančių žmonių sveikata. Deja, tyrimas taip pat atskleidė, kad kas antras Lietuvos gyventojas net nėra girdėjęs apie augalų apsaugos gaminių klastotes. Būtina ugdyti visuomenės sąmoningumą, šviesti apie padirbinių keliamus pavojus ir daromą žalą, skatinti pirkti prekes bei paslaugas iš oficialių pardavėjų, su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais“, – apibendrina Z. Varanavičienė.
Skaičiuojama, kad penktadalis visos rinkoje esančių augalų apsaugos gaminių – tai nelegalūs, uždrausti ar falsifikuoti gaminiai.
Muitinės duomenimis, per pirmąjį šių metų pirmą pusmetį sulaikyta 209 tūkst. vnt. prekių, kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
6 patarimai kaip apsisaugoti nuo klastočių
- Augalų apsaugos gaminius pirkti tik iš oficialių tiekėjų
- Nežinomi platintojai neretai siūlo įsigyti daiktus mažesne nei rinkos kaina – tai yra pavojaus signalas, kad pardavėją ir perkamą gaminį reikia patikrinti
- Įsitikinkite, ar gaminys registruotas naudoti Lietuvoje arba turi leidimą naudoti išimties tvarka
- Įsigydami augalų apsaugos gaminį turite gauti pirkimą patvirtinantį dokumentą su konkretaus gaminio duomenimis bei mokėjimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą ar čekį, nelegalių gaminių pardavėjai dažniausiai prašo mokėti grynaisiais
- Ant pakuotės turi būtinurodytas partijos numeris ir pagaminimo data
- Etiketę turi būti lietuvių kalba, lengvai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota.
