Vasaros metas atneša ne tik džiuginančių akimirkų. Aukšta dienos oro temperatūra sukuria itin palankią terpę daugintis bakterijoms, galinčioms sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Dažniau pasitaiko ir nudegimo atvejų, kai neapsieinama be skubios pirmosios pagalbos. Specialistai pataria, kaip išvengti šiam metui būdingų pavojų.
Ypatingo atidumo prireiks valgant tam tikrus gaminius
Kaip pasakoja BENU vaistininkė Inga Norkienė, vasarą išaugantis apsinuodijimų maistu skaičius mažesnis nebent lyginant su didžiosiomis metų šventėmis. Jos teigimu, šiltuoju metu kasdien sulaukiama lankytojų, kurie skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais.
„Dažniausiai apsinuodijama pieno ir mėsos gaminiais. Pagrindinė priežastis – nepaisoma jų laikymo sąlygų, neatsižvelgiama į galiojimo terminą. O vasarą netinkamai laikomų mėsos ir pieno gaminių galiojimo laikas gali dar sutrumpėti. Jei pakuotė išsipūtusi, geriau tokio maisto nebevartoti. Kalbant apie gresiančias bėdas, greitai gendantys sūriai gali sukelti virškinamojo trakto infekcijas, tas pats gali nutikti dėl nevisiškai termiškai apdorotos paukštienos“, – pasakoja vaistininkė. Dar viena maisto grupė, dėl kurios kyla apsinuodijimo ar net žarnyno infekcijos rizika, yra vaisiai ir uogos, lapinės daržovės. Tikimybė susirgti bus mažesnė, laikantis higienos reikalavimų: tinkamai plaunant, valgant tik pakankamai sunokusius vaisius ar uogas.
„Tiesa, ne dėl kiekvieno atvejo derėtų kaltinti prastą maisto kokybę – pakenkti gali ir per didelis maisto kiekis ar nesuderinto maisto vartojimas“, – priduria I. Norkienė.
Gali padėti maisto termometras ir šaltkrepšis
Vis dėlto vaistininkė nuramina, kad pavojaus galima išvengti, jeigu maisto gaminiai apdorojami ir laikomi tinkamai. Pavyzdžiui, vištienai reikalinga gaminimo temperatūra – 75 laipsniai, o jai išmatuoti tereikia turėti maistui skirtą termometrą.
„Keliaujant į gamtą, pravartu pasirūpinti ir šaltkrepšiu greitai gendantiems gaminiams laikyti. Tiesa, derėtų vengti į jį dėti tokius patiekalus kaip salotos su majonezu ar pyragėliai su kremu. Šiltą, šviežiai pagamintą maistą taip pat geriau suvartokite greitai, o likučius nedelsdami sudėkite į šaldytuvą“, – pataria I. Norkienė.
Tam, kad jaustumėtės pasiruošę vasaros netikėtumams, kai ne tik apsinuodijimas maistu, bet ir traumos gali sugadinti dieną, specialistė siūlo vaistinėlėje turėti antiseptiko žaizdų priežiūrai, sterilių ir nesterilių tvarsčių, įvairių dydžių pleistrų, ledo paketų. Šie pravers pasitaikius rimtesnei traumai, kuomet sužeistą vietą reikia šaldyti.
„Dar gali prireikti vaistų nuo skausmo, temperatūros, aktyvintos anglies virškinamajam traktui, repelentų. Jei šeimoje yra vaikų, pastarieji turėtų būti pritaikyti mažiesiems. Aktualios ir priemonės anafilaksiniam šokui gydyti“, – vardija vaistininkė.
Nudegimus gydysite ir pusę metų
Vasarą padažnėja ir traumų, susijusių su nudegimais. Kaip pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus, nudegimai dažniausiai patiriami dėl netinkamo kepimo ant grotelių, neatsargaus degių skysčių naudojimo ir netinkamo elgesio prie ugnies.
„Nudegimai būna ir nedideli, ir sunkūs, su tuo susijusi ir gydymo trukmė. Pavyzdžiui, dėl degiųjų skysčių arba įkritus į laužą patirtus nudegimus gali tekti gydyti visą vasarą ar net iki pusės metų. Nukentėjusiajam nuo šešių mėnesių iki metų bus draudžiama degintis saulėje, todėl vasariškus malonumus teks pamiršti. Net vos vieną procentą kūno paviršiaus ploto, kuris lygus maždaug plaštakos dydžiui, sudarančių nudegimų gydymas užtrunka tikrai ilgai“, – perspėja specialistas.
Mažesnes žaizdas gydytojas pataria 20–30 minučių vėsinti po tekančiu vandeniu – ši praktika išties veiksmingai sumažina nudegimo gylį. Priešingai nei daugelio kartojama klaida, nudegimams naudojant aliejų ar kitus tepalus, kurie gali tik pabloginti padėtį, nepaisant laikinai numalšinto skausmo. Jei apdegė drabužiai, prieš juos nuimant pirmiausia reikėtų atvėsinti – taip nepažeisite odos audinių.
„Jei nudegimas gilus, randų susidarymo išvengti sunku, nebent odai užgijus juos pašalintų plastikos chirurgai. Norint apsisaugoti nuo randų paviršinių nudegimų atvejais, patariama iki metų po nudegimo neliesti, nespausti pažeistų vietų, nesideginti saulėje ir nesilankyti soliariume, nes oda vis dar gyja ir turi išblukti iki natūralios spalvos“, – pasakoja skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, aiškus rodiklis, kad reikia profesionalios medicininės pagalbos, yra tada, kai nudegimo vieta atrodo pabalusi arba jei oda apanglėjo ir sutriko jutimo funkcijos.
