Lietuva penktus metus iš eilės pateko į garbingiausią Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo (Paryžiaus memorandumas) sudaromą Baltąjį vėliavų valstybių sąrašą, kuris rodo aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus. Lietuva šiemet pakilo dviem pozicijomis į 22 vietą ir tai yra aukščiausia iki šiol Baltajame vėliavų valstybių sąraše turėta pozicija. Su baltąja vėliava nuo liepos 1-osios iš viso plaukios 39 stipriausios jūrinės pasaulio valstybės, Lietuvos transporto saugos administracija.
„Džiaugiamės, kad per trejus metus užsienio uostuose nebuvo sulaikytas nė vienas laivas, plaukiojantis su mūsų šalies vėliava. Šis faktas tik patvirtina mūsų darbo kokybę ir darbuotojų profesionalumą jūrų laivų kontrolės srityje, o kartu leido pagerinti šalies pozicijas ir toliau demonstruoti puikų jūrinės valstybės lygį bei šalies laivų atitiktį tarptautiniams saugios laivybos bei aplinkos apsaugos reikalavimams“, – teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento vyresnysis patarėjas Linas Kasparavičius.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka pabrėžia, kad buvimas Baltajame vėliavų sąraše turi ir praktinės naudos, nes tai reiškia retesnes Lietuvos laivų patikras.
„Šio sąrašo laivai, jei jų laivų valdytojai ir laivai taip pat turi gerą įvertinimą, yra tikrinami ne dažniau nei 1 kartą per dvejus metus, o tai leidžia išvengti nenumatytų išlaidų. Skaičiuojame, kad vienas patikrinimas kainuoja apie 2000 eurų, nes uosto inspektorių atvykimas į laivą reiškia dalies laivo įgulos atitraukimą nuo jų pagrindinės darbinės veiklos“, – sako jis.
Tuo tarpu „DFDS Seaways“ Saugos ir kokybės valdymo skyriaus vadovas Aidas Pranulis pabrėžia, kad labai svarbu ir tai, kad Baltajame sąraše esančius laivus užsienio uosto laivų inspektoriai vertina pozityviau, dažnai tokiu atveju uosto inspektorius yra patarėjas, o ne tik formalus tikrintojas.
Paryžiaus memorandumo patvirtinti Baltasis, Pilkasis ir Juodasis valstybių vėliavų sąrašai tradiciškai skelbiami kiekvienų metų birželio mėnesį. Naujajame sąraše yra iš viso 67 valstybės: 39 valstybės – Baltajame, 18 – Pilkajame ir 9 – Juodajame.
Valstybių patekimas į vieną iš trijų sąrašų apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurios vieni iš svarbiausių rodiklių yra du: laivų patikrų skaičius ir sulaikytų laivų skaičius užsienio uostuose per paskutinius trejus metus. Kuo dažniau šalies laivai yra tikrinami ir tikrinimai baigiasi sėkmingai, tuo kiekvieno sulaikymo poveikis sąrašo vietai yra mažesnis. Ir atvirkščiai: kuo rečiau šalies laivai tikrinami, tuo net ir vienas ar keli laivų sulaikymai turi didelės įtakos vietai šiuose sąrašuose. Šiemet vertintas 2020–2022 m. laikotarpis. Per šį laikotarpį įvairiuose uostuose Lietuvos laivai buvo patikrinti 93 kartus. Nė vienas laivas nė karto nebuvo sulaikytas.
Lietuva Baltajame sąraše aplenkė tiek kaimynes Estiją, Latviją ir Lenkiją (atitinkamai 35, 37, 38 vietos), tiek tokias valstybes kaip Vokietiją (34 vieta), JAV (27 vieta) ar Airiją (24 vieta).
