Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Jakavonytė. Esame tremta, kalinta, kankinta ir šaudyta, bet nenugalėta tauta

Angelė Jakavonytė, www.alkas.lt
2023-06-16 08:00:49
4
Rezistencijos ir tremčių pėdsakai Klaipėdoje | LRT stop kadras

Rezistencijos ir tremčių pėdsakai Klaipėdoje | LRT stop kadras

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena bei birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena – tai tragizmo spalva pažymėtos datos, kurių mūsų Lietuvos kelyje į Nepriklausomybę, deja, daug.

Šios dienos daugelį metų – visą sovietmetį – nebuvo įrašytos į jokius įsimintinų dienų kalendorius.

Nebuvo jų ir labai plonuose Lietuvos istorijos vadovėliuose, nes vadovėliai buvo atmiešti sovietinės ideologijos prieskoniu.

Tačiau jos buvo kraujuojančiose daugybės mūsų tautos žmonių širdyse, nes šios dienos skaudžiai palietė kiekvieną Lietuvoje gyvenančią šeimą.

1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, okupacinio režimo vykdytojai iš karto pradėjo vykdyti masinį lietuvių tautos naikinimą.

Prasidėję masiniai kalinimai pirmiausia palietė aukštas pareigas ėjusius valstybės pareigūnus, kaltinamus už tariamai antisovietinę veiklą.

Visos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios partijos, išskyrus komunistų, buvo paskelbtos priešvalstybinėmis.

Tokiu pretekstu per metus kalėjimuose atsidūrė virš 6 tūkstančių asmenų, kai kurie tardymų metu žiauriai kankinti ar net užmušti.

Daugiau nei pusė kalinių buvo išvežti į lagerius.

Kitas komunizmo nusikaltimas buvo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai.

1941 m. gegužės 16 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas ir SSRS Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos”.

1941 m. birželį LSSR Liaudies taryba jau buvo sudariusi vadinamųjų antisovietinių elementų sąrašus.

Jame buvo visų pirma, inteligentai, buvę ministrai, mokytojai, kunigai, taip pat daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų.

1941 m. birželio 14-ąją prasidėjo iš anksto kruopščiai numatytas pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas.

Kai kam galbūt net sunku įsivaizduoti, kad vos per keturias paras iš viso buvo išvežta per 18 tūkstančių lietuvių.

Dauguma vyrų buvo atskirti nuo šeimų ir išsiųsti į lagerius įvairiose Sovietų Sąjungos vietose.

Tarp 5 tūkstančių tuo metu ištremtų vaikų atsidūrė ir Dalia Grinkevičiūtė, savo patirtį vėliau aprašiusi „Lietuviai prie Laptevų jūros”

„Septynioliktas numeris iš devyniolikto vagono – štai kas aš! (…)

Per paskirstymą šaukia kiekvieną, ir žvilgsnis, kurį į mane metė juodbruvas plieninėm akim čekistas, buvo man žiauresnis už smūgį.

Tai buvo vergų pirklio žvilgsnis, tiriantis kiek turiu raumenų, kiek iš manęs galės išspausti.

Pirmą kartą pajutau, kad esu daiktas.”

 

Seimo narė Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.
Seimo narė Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.

Net ir prasidėjęs SSRS-Vokietijos karas nesustabdė besitraukiančių sovietų karių kraugeriško elgesio

1941 m. birželio 24 d. Rainiuose po žiaurių kankinimų nužudyti 76 Telšių kalėjimo kaliniai, o birželio 26 d.

Pravieniškių priverstinio darbo stovykloje – 230 žmonių, iš jų ir prižiūrėtojai lietuviai su šeimomis.

Laisvės kovų dalyvių ir civilių gyventojų naikinimas – neatsiejama stalininio teroro dalis.

Karui einant į pabaigą ir SSRS kariuomenei užėmus Lietuvą, vien per 1944–45 m. kalėjimuose atsidūrė net 54 tūkstančiai gyventojų.

Iš viso 1940–41 ir 1944–52 metais lageriuose kalinta apie 150 tūkstančių lietuvių, iš jų du trečdalius sudarė politiniai kaliniai, taip pat keli šimtai dvasininkų.

Dar vienas komunistinio režimo žiaurumo įrodymas – nukautų Lietuvos laisvės kovotojų kūnų niekinimas.

Miestų ir miestelių aikštėse, prie bažnyčių ir kitose viešose vietose sumesti partizanų kūnai išgulėdavo po kelias dienas, kartais net savaites.

1948 m. gegužės 22–23 dienomis buvo įvykdytas didžiausias XX amžiaus trėmimas Lietuvoje su kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ („Vesna“), kurio metu per prievartą buvo ištremti 40 002 Lietuvos gyventojai – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkstančių vaikų, apie 5 tūkstančiai asmenų, vyresnių nei 60 metų.

Nemažai tremiamų žmonių žuvo per trėmimo akcijas, buvo nušauti bėgantys, daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų į tremties vietas vežami gyvuliniais vagonais antisanitarinėmis sąlygomis, kiti dėl maisto trūkumo.

Dėl nepakeliamo darbo, netinkamų, alinančių buities ir sanitarinių sąlygų, prasto ir menko maisto, ligų, daugiau nei 5 tūkstančiai 1948 metų tremtinių, iš jų beveik 1 000 vaikų, mirė tremtyje.

Dar didesnė tremtinių dalis visam likusiam gyvenimui, jeigu ir grįžo į Lietuvą, buvo sužaloti fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai.

Tūkstantiniai skaičiai, už kiekvieno iš jų – suluošinti likimai. Suluošinti likimai ne tik ištremtųjų, bet ir jų vaikų bei vaikaičių.

Tiems, kurie vis dar bando dangstyti ir teisinti šias baisias represines akcijas, reikia garsiai priminti – trėmimo operacijos buvo iš anksto parengtos Maskvoje, jas vykdė dešimtys tūkstančių vidaus reikalų ir MGB darbuotojų ir daugiau kaip 10 000 vietos komunistų ir sovietinių aktyvistų.

Iš viso 1941–52 metais gyvuliniais vagonais į Sibirą ištremta apie 5 procentai Lietuvos populiacijos – 130 tūkstančių asmenų, iš jų 70 procentų – moterys ir vaikai.

Komunizmas pasaulyje pražudė apie 100 milijonų žmonių.

Palyginti mažos mūsų tautos nuostoliai milžiniški – dėl sovietinės ideologijos, paremtos masiniais įkalinimais, trėmimais ir žudymais, tiesiogiai nukentėjo virš 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Ką jau kalbėti apie šimtus tūkstančių kitų, kurie, nors žiaurumų išvengę, juos patyrė kaip stebėtojai ir buvo priversti toliau gyventi tyloje bei apsimestinėje užmarštyje.

Komunizmo aukų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje sunku net įsivaizduoti.

Nuo šios ideologijos taikymo praktikoje žuvo daugiau žmonių nei per abu pasaulinius karus.

Skaičiai labai iškalbingi. Vien šios statistikos pakanka komunizmo pasmerkimui.

Deja, turėjo praeiti penkiasdešimt metų, kai galėjome apie visa tai prabilti garsiai.

Bet ar kalbame pakankamai garsiai, kad tai įsisąmonintų tie, kas vis dar tarnauja rusijai, serga sovietine nostalgija arba abejingai stebi?

Net ir dabar, kai rusija vykdo kruviną agresiją prieš Ukrainą ir grasina taikioms valstybėms.

Mano Tėtis, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras sakydavo:

„Istorija moka sukti savo ratus atgal, pagrasindama:

„Jeigu nebudėsite laisvės sargyboje, ateis svetimieji ir pagrobs ne tik materialinius, bet ir dvasinius turtus, kurie sudaro Tėvynės laisvės ir meilės, valstybės piliečių santarvės ir gerovės pamatą.“

Viliuosi ir tikiu, kad mūsų tautos kovotojų už laisvę genas yra paveldimas, labai stiprus ir nesunaikinamas!

Jis perduodamas iš kartos į kartą.

Juk esame tremta, kalinta, kankinta ir šaudyta, bet nenugalėta tauta.

Užtat mūsų maža Lietuva tokia didi savo amžinu laisvės siekiu, didvyriškais jos sūnumis ir dukromis.

Nesustokime saugoti istorinę atmintį ir ginti mūsų visų Laisvę!

O visiems, kurie represijomis dėl Tėvynės laisvės buvo likimo paženklinti, linkiu stiprios sveikatos, atsitiesti ir veikti.

Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Jakavonytė. Kovotojo už laisvę genas yra paveldimas ir nesunaikinamas!
  2. A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių
  3. A. Jakavonytė. Graži kariūnų dovana partizanui
  4. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  5. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  6. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  7. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  8. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  9. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  10. K. Misius: Man skauda dėl savo krašto
  11. Z. Tamakauskas. Mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis
  12. Minėsime Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas
  13. Pirmojoje Pietų Lietuvos partizanų vadavietėje vyks „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“
  14. Maskvos teismas pradeda svarstyti istorinių tyrimų ir politinių represijų aukų įamžinimo organizacijos „Memorialas“ likvidavimą
  15. Rengiamas nuotolinis pokalbis „Tarp eilučių“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Trumpai says:
    2 metai ago

    Na sita pedopartijos atstove meluoja. Nei caras. nei Stalinas lietuviu nesunaikino. Bet sios autoreles pedopartija ta naikinima uz abu rezimus kur kas efektyviau vykdo – kaip ju apologetia ir sako – po 100 Lietuvos neliks, ir tai yra gerai.

    Atsakyti
  2. Yep says:
    2 metai ago

    Siais laikais pasirinkimas toks – arba priklausai lietuviu tautai, arba priklausai pedopartijai. Taip kad Jakavonyte apie lietuviu tauta kalbedama, neturetu naudoti asmenvardzio “mes”.

    Atsakyti
  3. Tai ir yra blogai, says:
    2 metai ago

    nes toks užsispyrėliškas, tūkstantmečius trunkantis priešinimasis pastangoms tautą pakeisti, pagerinti, yra ATGYVENA… Netikit?
    Tokią išvadą pasidariau iš mano girdėtos (deja, tik 2-ros dalies) laidos
    Kas vyksta su vyrais?
    – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-vyksta-su-vyrais?video=1
    (su L. Slušniu bei T. Lagūnavičiumi)
    o taip pat iš šios:
    Apie patyčių šaknis
    – ziniuradijas.lt/laidos/verslumo-dvasia/apie-patyciu-saknis?soundtrack=1
    (su astropsichologu E. Gubinu)
    Iš pirmosios laidos susidariau įspūdį, jog nuo šiol kiekviena nauja žmonijos karta bus vis kitokia, bus tokia, kokios reikia (kam?), o ne savo tautos, ne protėvių tradicijomis ugdyta! Ir „užsakymai” (naujos kartos?) vaikučiams gimti bus ne bet kada „pateikiami” (tai, berods, iš antros laidos išplaukia).
    Žodžiu, kažkas iš greta mūsų gyvenančių jaučiasi (ar jiems kas tai įteigė) esą pašaukti pakeisti vyrų ir moterų smegenis. Ir viskas taps tobula? (Ar ne iš čia ir Garliavos istorija?)
    Atrodo, šiuokart Kristus ne vienas į Žemę atėjo. Ir ne dvynukai ar trynukai, o daugiau jų atėjo ar manosi esą tam atėję.
    Du kūrinius galima nemokamai paskaityti čia
    – jausmoprotas.lt
    Beje, viena 2-ros laidos frazė lyg ir pakiša atsakymą apie naujažodį „Akmenistanas”.

    Atsakyti
  4. KVIETIMAS says:
    2 metai ago

    Prisikėlimo bažnyčioje: penkių dalių oratorija „TIKEJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS”, tremtinių ir politinių kalinių atminimui skirtas kūrinys
    – pozicija.org/prisikelimo-baznycioje-penkiu-daliu-oratorija-tikejimo-ir-vilties-invokacijos-tremtiniu-ir-politiniu-kaliniu-atminimui-skirtas-kurinys/
    „Ateinantį šeštadienį, 2023 m. rugpjūčio 5 d., 19.00 val., Kaune, Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, pirmą kartą bus atliekama nacionalinės premijos laureato Algirdo Martinaičio penkių dalių oratorija „TIKEJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS”, tremtinių ir politinių kalinių atminimui skirtas kūrinys.”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kaprizo netenkino... :( apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“ | etnosportas.lt nuotr.

Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
„Wi-Fi“

Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką

2025 06 28
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Kaprizo netenkino... :( apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką daryti radus žalvarinę segę – pasilikti, parduoti, atiduoti? | kpd.lrv.lt nuotr.

Ką daryti radus žalvarinę segę?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai