Trečiadienis, 29 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Jakavonytė. Esame tremta, kalinta, kankinta ir šaudyta, bet nenugalėta tauta

Angelė Jakavonytė, www.alkas.lt
2023-06-16 08:00:49
4
Rezistencijos ir tremčių pėdsakai Klaipėdoje | LRT stop kadras

Rezistencijos ir tremčių pėdsakai Klaipėdoje | LRT stop kadras

       

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena bei birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena – tai tragizmo spalva pažymėtos datos, kurių mūsų Lietuvos kelyje į Nepriklausomybę, deja, daug.

Šios dienos daugelį metų – visą sovietmetį – nebuvo įrašytos į jokius įsimintinų dienų kalendorius.

Nebuvo jų ir labai plonuose Lietuvos istorijos vadovėliuose, nes vadovėliai buvo atmiešti sovietinės ideologijos prieskoniu.

Tačiau jos buvo kraujuojančiose daugybės mūsų tautos žmonių širdyse, nes šios dienos skaudžiai palietė kiekvieną Lietuvoje gyvenančią šeimą.

1940 m. birželio 15 d. sovietams okupavus Lietuvą, okupacinio režimo vykdytojai iš karto pradėjo vykdyti masinį lietuvių tautos naikinimą.

Prasidėję masiniai kalinimai pirmiausia palietė aukštas pareigas ėjusius valstybės pareigūnus, kaltinamus už tariamai antisovietinę veiklą.

Visos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios partijos, išskyrus komunistų, buvo paskelbtos priešvalstybinėmis.

Tokiu pretekstu per metus kalėjimuose atsidūrė virš 6 tūkstančių asmenų, kai kurie tardymų metu žiauriai kankinti ar net užmušti.

Daugiau nei pusė kalinių buvo išvežti į lagerius.

Kitas komunizmo nusikaltimas buvo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai.

1941 m. gegužės 16 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas ir SSRS Liaudies komisarų taryba priėmė slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Pabaltijo respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos”.

1941 m. birželį LSSR Liaudies taryba jau buvo sudariusi vadinamųjų antisovietinių elementų sąrašus.

Jame buvo visų pirma, inteligentai, buvę ministrai, mokytojai, kunigai, taip pat daugelis Lietuvos kariuomenės karininkų.

1941 m. birželio 14-ąją prasidėjo iš anksto kruopščiai numatytas pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas.

Kai kam galbūt net sunku įsivaizduoti, kad vos per keturias paras iš viso buvo išvežta per 18 tūkstančių lietuvių.

Dauguma vyrų buvo atskirti nuo šeimų ir išsiųsti į lagerius įvairiose Sovietų Sąjungos vietose.

Tarp 5 tūkstančių tuo metu ištremtų vaikų atsidūrė ir Dalia Grinkevičiūtė, savo patirtį vėliau aprašiusi „Lietuviai prie Laptevų jūros”

„Septynioliktas numeris iš devyniolikto vagono – štai kas aš! (…)

Per paskirstymą šaukia kiekvieną, ir žvilgsnis, kurį į mane metė juodbruvas plieninėm akim čekistas, buvo man žiauresnis už smūgį.

Tai buvo vergų pirklio žvilgsnis, tiriantis kiek turiu raumenų, kiek iš manęs galės išspausti.

Pirmą kartą pajutau, kad esu daiktas.”

 

Seimo narė Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.
Seimo narė Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.

Net ir prasidėjęs SSRS-Vokietijos karas nesustabdė besitraukiančių sovietų karių kraugeriško elgesio

1941 m. birželio 24 d. Rainiuose po žiaurių kankinimų nužudyti 76 Telšių kalėjimo kaliniai, o birželio 26 d.

Pravieniškių priverstinio darbo stovykloje – 230 žmonių, iš jų ir prižiūrėtojai lietuviai su šeimomis.

Laisvės kovų dalyvių ir civilių gyventojų naikinimas – neatsiejama stalininio teroro dalis.

Karui einant į pabaigą ir SSRS kariuomenei užėmus Lietuvą, vien per 1944–45 m. kalėjimuose atsidūrė net 54 tūkstančiai gyventojų.

Iš viso 1940–41 ir 1944–52 metais lageriuose kalinta apie 150 tūkstančių lietuvių, iš jų du trečdalius sudarė politiniai kaliniai, taip pat keli šimtai dvasininkų.

Dar vienas komunistinio režimo žiaurumo įrodymas – nukautų Lietuvos laisvės kovotojų kūnų niekinimas.

Miestų ir miestelių aikštėse, prie bažnyčių ir kitose viešose vietose sumesti partizanų kūnai išgulėdavo po kelias dienas, kartais net savaites.

1948 m. gegužės 22–23 dienomis buvo įvykdytas didžiausias XX amžiaus trėmimas Lietuvoje su kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ („Vesna“), kurio metu per prievartą buvo ištremti 40 002 Lietuvos gyventojai – 11 365 šeimos, iš jų beveik 12 tūkstančių vaikų, apie 5 tūkstančiai asmenų, vyresnių nei 60 metų.

Nemažai tremiamų žmonių žuvo per trėmimo akcijas, buvo nušauti bėgantys, daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų į tremties vietas vežami gyvuliniais vagonais antisanitarinėmis sąlygomis, kiti dėl maisto trūkumo.

Dėl nepakeliamo darbo, netinkamų, alinančių buities ir sanitarinių sąlygų, prasto ir menko maisto, ligų, daugiau nei 5 tūkstančiai 1948 metų tremtinių, iš jų beveik 1 000 vaikų, mirė tremtyje.

Dar didesnė tremtinių dalis visam likusiam gyvenimui, jeigu ir grįžo į Lietuvą, buvo sužaloti fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai.

Tūkstantiniai skaičiai, už kiekvieno iš jų – suluošinti likimai. Suluošinti likimai ne tik ištremtųjų, bet ir jų vaikų bei vaikaičių.

Tiems, kurie vis dar bando dangstyti ir teisinti šias baisias represines akcijas, reikia garsiai priminti – trėmimo operacijos buvo iš anksto parengtos Maskvoje, jas vykdė dešimtys tūkstančių vidaus reikalų ir MGB darbuotojų ir daugiau kaip 10 000 vietos komunistų ir sovietinių aktyvistų.

Iš viso 1941–52 metais gyvuliniais vagonais į Sibirą ištremta apie 5 procentai Lietuvos populiacijos – 130 tūkstančių asmenų, iš jų 70 procentų – moterys ir vaikai.

Komunizmas pasaulyje pražudė apie 100 milijonų žmonių.

Palyginti mažos mūsų tautos nuostoliai milžiniški – dėl sovietinės ideologijos, paremtos masiniais įkalinimais, trėmimais ir žudymais, tiesiogiai nukentėjo virš 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Ką jau kalbėti apie šimtus tūkstančių kitų, kurie, nors žiaurumų išvengę, juos patyrė kaip stebėtojai ir buvo priversti toliau gyventi tyloje bei apsimestinėje užmarštyje.

Komunizmo aukų mastą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje sunku net įsivaizduoti.

Nuo šios ideologijos taikymo praktikoje žuvo daugiau žmonių nei per abu pasaulinius karus.

Skaičiai labai iškalbingi. Vien šios statistikos pakanka komunizmo pasmerkimui.

Deja, turėjo praeiti penkiasdešimt metų, kai galėjome apie visa tai prabilti garsiai.

Bet ar kalbame pakankamai garsiai, kad tai įsisąmonintų tie, kas vis dar tarnauja rusijai, serga sovietine nostalgija arba abejingai stebi?

Net ir dabar, kai rusija vykdo kruviną agresiją prieš Ukrainą ir grasina taikioms valstybėms.

Mano Tėtis, partizanas Juozas Jakavonis-Tigras sakydavo:

„Istorija moka sukti savo ratus atgal, pagrasindama:

„Jeigu nebudėsite laisvės sargyboje, ateis svetimieji ir pagrobs ne tik materialinius, bet ir dvasinius turtus, kurie sudaro Tėvynės laisvės ir meilės, valstybės piliečių santarvės ir gerovės pamatą.“

Viliuosi ir tikiu, kad mūsų tautos kovotojų už laisvę genas yra paveldimas, labai stiprus ir nesunaikinamas!

Jis perduodamas iš kartos į kartą.

Juk esame tremta, kalinta, kankinta ir šaudyta, bet nenugalėta tauta.

Užtat mūsų maža Lietuva tokia didi savo amžinu laisvės siekiu, didvyriškais jos sūnumis ir dukromis.

Nesustokime saugoti istorinę atmintį ir ginti mūsų visų Laisvę!

O visiems, kurie represijomis dėl Tėvynės laisvės buvo likimo paženklinti, linkiu stiprios sveikatos, atsitiesti ir veikti.

Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Jakavonytė. Kovotojo už laisvę genas yra paveldimas ir nesunaikinamas!
  2. A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių
  3. A. Jakavonytė. Graži kariūnų dovana partizanui
  4. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  5. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  6. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  7. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  8. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  9. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  10. K. Misius: Man skauda dėl savo krašto
  11. Z. Tamakauskas. Mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis
  12. Minėsime Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas
  13. Pirmojoje Pietų Lietuvos partizanų vadavietėje vyks „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“
  14. Maskvos teismas pradeda svarstyti istorinių tyrimų ir politinių represijų aukų įamžinimo organizacijos „Memorialas“ likvidavimą
  15. Rengiamas nuotolinis pokalbis „Tarp eilučių“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Trumpai says:
    2 metai ago

    Na sita pedopartijos atstove meluoja. Nei caras. nei Stalinas lietuviu nesunaikino. Bet sios autoreles pedopartija ta naikinima uz abu rezimus kur kas efektyviau vykdo – kaip ju apologetia ir sako – po 100 Lietuvos neliks, ir tai yra gerai.

    Atsakyti
  2. Yep says:
    2 metai ago

    Siais laikais pasirinkimas toks – arba priklausai lietuviu tautai, arba priklausai pedopartijai. Taip kad Jakavonyte apie lietuviu tauta kalbedama, neturetu naudoti asmenvardzio “mes”.

    Atsakyti
  3. Tai ir yra blogai, says:
    2 metai ago

    nes toks užsispyrėliškas, tūkstantmečius trunkantis priešinimasis pastangoms tautą pakeisti, pagerinti, yra ATGYVENA… Netikit?
    Tokią išvadą pasidariau iš mano girdėtos (deja, tik 2-ros dalies) laidos
    Kas vyksta su vyrais?
    – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-vyksta-su-vyrais?video=1
    (su L. Slušniu bei T. Lagūnavičiumi)
    o taip pat iš šios:
    Apie patyčių šaknis
    – ziniuradijas.lt/laidos/verslumo-dvasia/apie-patyciu-saknis?soundtrack=1
    (su astropsichologu E. Gubinu)
    Iš pirmosios laidos susidariau įspūdį, jog nuo šiol kiekviena nauja žmonijos karta bus vis kitokia, bus tokia, kokios reikia (kam?), o ne savo tautos, ne protėvių tradicijomis ugdyta! Ir „užsakymai” (naujos kartos?) vaikučiams gimti bus ne bet kada „pateikiami” (tai, berods, iš antros laidos išplaukia).
    Žodžiu, kažkas iš greta mūsų gyvenančių jaučiasi (ar jiems kas tai įteigė) esą pašaukti pakeisti vyrų ir moterų smegenis. Ir viskas taps tobula? (Ar ne iš čia ir Garliavos istorija?)
    Atrodo, šiuokart Kristus ne vienas į Žemę atėjo. Ir ne dvynukai ar trynukai, o daugiau jų atėjo ar manosi esą tam atėję.
    Du kūrinius galima nemokamai paskaityti čia
    – jausmoprotas.lt
    Beje, viena 2-ros laidos frazė lyg ir pakiša atsakymą apie naujažodį „Akmenistanas”.

    Atsakyti
  4. KVIETIMAS says:
    2 metai ago

    Prisikėlimo bažnyčioje: penkių dalių oratorija „TIKEJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS”, tremtinių ir politinių kalinių atminimui skirtas kūrinys
    – pozicija.org/prisikelimo-baznycioje-penkiu-daliu-oratorija-tikejimo-ir-vilties-invokacijos-tremtiniu-ir-politiniu-kaliniu-atminimui-skirtas-kurinys/
    „Ateinantį šeštadienį, 2023 m. rugpjūčio 5 d., 19.00 val., Kaune, Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, pirmą kartą bus atliekama nacionalinės premijos laureato Algirdo Martinaičio penkių dalių oratorija „TIKEJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS”, tremtinių ir politinių kalinių atminimui skirtas kūrinys.”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasienis
Lietuvoje

Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui

2025 10 29
Pinigai
Lietuvoje

Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka

2025 10 29
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles

2025 10 29
Būstas
Lietuvoje

Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

2025 10 29
Vėlinės
Gamta ir žmogus

Vėlinių iššūkiai vairuotojams: kamščiai, plikledis ir neatidūs pėstieji

2025 10 29
Kelio darbai
Lietuvoje

Ruošiamasi kelio Klaipėda–Radailiai–Kretinga atnaujinimui

2025 10 29
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas
Gamta ir ekologija

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
Telefonas
Gamta ir žmogus

„Telia“: Lietuva užveria vartus telefoniniams sukčiams

2025 10 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • DNSB reikalai apie Skelbiamas naujas kvietimas daugiabučiams atnaujinti
  • Draugų prisiminimai apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • No more apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka
  • Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles
  • Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

Kiti Straipsniai

Mokykla, telefonas

Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles

2025 10 29
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
Lietuviškos Vėlinės. Rež. J. Skšyvanekas (Skrzywanek)

Lapkritį „Lietuviškos Vėlinės“ – Jakūbo Skšyvaneko spektaklio pristatymas Kauno dramos teatre

2025 10 29
Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrimai

Išskirtinėje devyniasdešimties metų senumo juostoje – Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrimai

2025 10 29
Ignalinoje vyko 30-oji teatrų šventė

Ignalinoje vyko 30-oji teatrų šventė

2025 10 29
Kontrabanda

Prezidentas su M. Riute aptarė Baltarusijos hibridines atakas

2025 10 29
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tamsūs laikai kunigaikščiui Margiriui?

2025 10 28
Šliūpų šeima (Jonas, Vytautas, Grasilda), 1936 m. Kaunas

Vytautas Jonas Šliūpas – tarp Palangos, Amerikos ir šeimos atminties: 95-osioms gimimo metinėms

2025 10 28
„Sengirės fondas“

Pirmieji Lietuvos verslai jungiasi prie „1% for the Planet“ judėjimo

2025 10 28
Mokomoji stotelė prie LNM Istorijų namų

LNM Istorijų namai kviečia pažinti etnografiją per žaidimą

2025 10 28

Skaitytojų nuomonės:

  • DNSB reikalai apie Skelbiamas naujas kvietimas daugiabučiams atnaujinti
  • Draugų prisiminimai apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • No more apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje
  • +++ apie Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką daryti radus žalvarinę segę – pasilikti, parduoti, atiduoti? | kpd.lrv.lt nuotr.

Ką daryti radus žalvarinę segę?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai