Būtent todėl Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA), vienijanti minėtas žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijas, ragina Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą nepradėti įstatymo korekcijų vykstant LRT vadovo konkursui.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, įstatymai negali būti keičiami dėl vieno ar dviejų žmonių, nes toks žingsnis būtų politiškai nekorektiškas ir net galimai korupcinis.
„Diskutuoti apie LRT įstatymo nuostatų keitimą yra svarbu ir tai turi vykti, tačiau tikrai ne šiame etape ir ne dėl vieno ar kelių žmonių, kurie pretenduoja tapti LRT vadovais. Akivaizdu, kad LRT Taryba pagal galiojantį įstatymą turėtų atlikti savo pareigą ir išrinkti LRT vadovą, o įstatymas negali būti keičiamas tik siekiant įtraukti naują narį į LRT tarybą, palankų vienai ar kitai politinei pusei”, – sako D. Radzevičius.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, akivaizdu, kad LRT taryba neišnaudojo visų galimybių ir neatliko savo darbo iki galo, o galbūt tik imitavo jį.
„Visų pirma, LRT vadovo konkursas turi būti plačiai viešinamas, siekiant pritraukti kuo daugiau kandidatų, o ne vykti uždarame rate. Taip pat žiniasklaidos bendruomenė kėlė daug klausimų dėl viešų kandidatų debatų ciklo, tačiau, deja, jie nevyko, nes vienas iš kandidatų atsisakė.
Viešus debatus turėtų kaip tik rengti LRT taryba – jos tikslas turėtų būti kuo plačiau įvertinti kandidatus. Tad LRT Taryba neturėtų pati savęs dirbtinai statyti į patinę situaciją, ypač, kai ankstesnės patirtys rodo, jog dabartinė tvarka nėra tokia jau bloga, kaip bandoma ją piešti”, – sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, įstatymas neturi būti keičiamas tik dėl vieno LRT tarybos nario įtraukimo, nes tai grėsmė žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui. Jei vyks platesnės diskusijos dėl LRT įstatymo keitimo, neabejotinai, reikia tartis su žiniasklaidos bendruomene, o ne politikams su politikais ir taip pat kalbėti apie platesnius pakeitimus.
Pavyzdžiui, dėl LRT vadovo kadencijų ribojimų – analogiškai kaip ir numatyta naujoje Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK), kuri sprendžia žiniasklaidos etikos klausimus ir nuo šiol dirbs kadencijomis.
Žiniasklaidos organizacijų nuomone, jei LRT taryba nesugeba niekaip išrinkti LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų atsistatydinti, turėtų būti formuojama naujos sudėties LRT taryba, o LRT vadovauti laikinai skiriamas neutralus žmogus, kol bus išrinktas LRT vadovas naujai kadencijai.
Taip pat žiniasklaidos ir žurnalistų bendruomenė jau informavo tarptautines organizacijas apie Lietuvoje vykstančias diskusijas ir bandymus keisti LRT įstatymą, siekiant išrinkti vadovą visuomeniniam transliuotojui, kai to nepavyko padaryti po dviejų bandymų abiem kandidatams pirmą ir antrą kartą surinkus po lygiai LRT tarybos balsų.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimas
Matyt, ta tarptautinė komisija mato ne tai, kas yra LRT savo veikla ir valdymo principais iš tikrųjų. Pagal programų turinį ji yra valdžios partijų politikos ruporas, faktiškai tai užtikrina iš valdžios institucijų deleguotų asmenų sudaromas valdymo organas – LRT taryba. Štai tai komisijai stebint derėtų pamatyti ir viešai prabilti, kad LRT tarybos sudarymo principai būtent užtikrina galimybę ne tik, kad kištis, bet netgi jai tapti visiškai politikų valdoma. Akivaizdus tokio valdymo pavyzdys gali būti buvusio premjero Skvernelio sprendimas pavesti nacionalinės komunikacijos funkciją už biudžeto lėšas vykdyti svetimos valstybės – 5 Lenkijos valstybės TV programoms savo – valstybine lenkų kalba. Tai padaryta prieš 4-erius metus, tačiau LRT taryba dėl šio nacionalinio suverenumo pažeidimo viešai tylėjo ir tyli. Tai ar čia ne politinis manipuliavimas LRT taryba, ar LRT generalinės direktorės valdymu. Tokiu atveju kyla klausimas dėl pačios tarptautinės komisijos pastabumo, kur čia tas tarptautiškumo principas, LRT laikymas tarptautiniu subjektu, kai nacionalinę komunikavimo funkciją Lietuvos valstybėje ir visuomenėje atlieka svetimas suverenas – Lenkijos valstybė. Kada tarptautinė komisija iškels į tarptautinę viešumą šį politikų įsikišimo į LRT nacionalinio komunikavimo Lietuvos valstybėje paskirtį – faktą. Ar tokiu atveju LRT dar gali būti laikoma tarptautiniu subjektu…
O tarptautinės organizacijos neatkreipė dėmesio į vieno (-os) iš kandidatų (-čių) į LRT vadovus galimą elgesį su vieno universiteto dėstytoja, dalyvavusia “ne tos televizijos” laidoje, galimą elgesį su savo pavadiniu, savo asmenėje paskyroje kritikavusiu vieną Vyriausybės ministrą (-ę)? Su žodžio laisve čia viskas gerai?