Iš spaudos išėjo Didysis Esperanto-lietuvių kalbų žodynas (La granda Esperanta – litova vortaro).
Šio didžiulės apimties žodyno autorius yra žymus Lietuvos mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas, redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas.
Žodyną išleido Pasaulio lietuvių centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga.
Žodyno apimtis yra 52 spaudos lankai, 816 puslapių, jame yra 52000 žodžių įskaitant ir asimiliuotus asmenvardžius bei vietovardžius.
Yra daug vartojimo pavyzdžių parodant abiejų kalbų panašumus bei skirtybes.
Žodyno parengimas yra daugiau nei 30 metų didelio ir kruopštaus darbo rezultatas. Tokios apimties žodyno Lietuvoje dar nebuvo.
Paskutinį kartą Konstantino Puodėno lietuvių-esperanto ir esperanto-lietuvių kalbų nedidelės apimties žodynas išleistas 1988 metais ir jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe.
Todėl tokio žodyno Lietuvai labai reikėjo.
Žodynas yra parengtas akademinio Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, Tarptautinių žodžių žodyno ir norminio didžiausio esperanto kalbos aiškinamojo iliustruoto žodyno (Plena ilustrita vortaro ) pagrindu.
Taip pat naudotasi daugeliu kitų lietuviškų ir esperantiškų žodynų.
Žodyne yra pateikiama dabartinės Esperanto kalbos leksika ir dažniausiai vartojama mokslinė terminologija.
Be pratarmės, žodyno sandaros paaiškinimų taip pat yra leksikografinių šaltinių sąrašas, žodyne vartojamų sutrumpinimų sąrašas.
Knygos gale yra taip vadinami Esperanto kalbos pagrindai (Fundamento de Esperanto) – žymiosios 16 pagrindinių Esperanto kalbos gramatikos taisyklių su komentarais bei Esperanto kalbos žodyno apimties kitimo lentelė (1887 m. buvo 917 šakninių žodžių, 1905 m. jau buvo 2930 šakninių žodžių, 1934 m. – jau 7866 šakniniai žodžiai, o 1970 m. jau bovo 15250 šakninių žodžių), sudėtinių laikų, įvardžių, prieveiksmių lentelės.
Taip pat skelbiama nuo 1959 metų kasmet rengiamų Baltijos esperantininkų sąskrydžių lentelė.
Ketvirtajame viršelio puslapyje skelbiamas Liudviko Zamenhofo eilėraštis „La Espero“ (Viltis), kuris yra tapęs esperantininkų himnu.
Žodynas yra išleistas 1000 egz. tiražu rėmėjų lėšomis. Žodyną spausdino UAB „BALTO print“.
Knygą redagavo Antanas Grincevičius. Viršelio autorė Virginija Jokubkaitė.
Trumpa lietuviškai-esperantiškų ir esperantiškai-lietuviškų žodynų istorija yra tokia.
Pirmasis Lietuviškai-esperantiškas žodynėlis pasirodė 1921 metais, bet jis buvo vos 80 puslapių.
Balys Giedra kartu su Petru Lapiene 1940 metais buvo parengę Pilną lietuvių-esperanto kalbų žodyną (apie 35000 žodžių), ir jis jau buvo įteiktas spaustuvei, bet sovietų okupacija šį grandiozinį darbą sunaikino.
Tik po 20 metų (1960) 15000 egz. tiražu išspausdintas platesnis (apie 5000 lietuviškų žodžių) Stasio Sabalio Lietuvių-esperanto kalbų žodynėlis.
Vėliau prie žodynų daug dirbo Konstantinas Puodėnas.
1988 metais 40000 egz. tiražu leidykloje „Mokslas“ išleistas jo parengtas ir Adomo Vaitilavičiaus redaguotas dvigubas Esperanto-lietuvių ir Lietuvių-esperanto kalbų žodynas, kurio antroji dalis apima 195 puslapius (apie 15000 lietuviškų žodžių).
Žodyną galima įsigyti Pasaulio lietuvių centre (Kaunas, S.Daukanto g. 11) ir Lietuvos esperantininkų sąjungoje (Kaunas, L. Zamenhofo g. 5).
Jo kaina – 25 eurai.
Prieš penkerius metus Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-mečio proga buvo išleistas to paties autoriaus Didysis lietuvių-Esperanto kalbų žodynas (816 psl. 45000 žodžių).
