Bankininkai dėl naujo mokesčio kreipiasi į Prezidentą

Seimas pritarė laikino bankų solidarumo įnašo įteisinimui

Seimas priėmė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko laikino solidarumo įnašo įstatymui, kuriuo siūloma nukreipti dalį nenumatytų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Už šį įstatymo (projektas Nr. XIVP-2621(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 13.

Priimtu įstatymu nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.

Kaip Seimo posėdyje pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, sprendimus dėl bankų augančių pelnų priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. „Lietuva yra ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios“, – sakė finansų ministrė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, ši pagalba stiprintų tai, kas mums šiuo metu svarbiausia – nacionalinį saugumą. „Tai labiausiai prisidėtų prie šalies patrauklumo investicinei aplinkai. Karo grėsmės akivaizdoje turbūt niekas nenuneigs investuotojų atsargių žvilgsnių į mūsų regioną būtent dėl saugumo ir geopolitinės padėties“, − anksčiau dėmesį yra atkreipęs Seimo komiteto vadovas.

Pasak M. Lingės, šis įstatymas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.

Prognozuojama, kad laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES lėšomis.

Kaip pažymi Finansų ministerija, laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos.

Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas.

Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.

Už šį įstatymą (projektas Nr. XIVP-2621(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 13 parlamentarų.

„Racionalus Seimo sprendimas atvėrė kelius Lietuvai sparčiau pasirengti galimoms rizikoms šiame geopolitiniame kontekste.

Tik į dalį kredito įstaigų netikėtų grynųjų palūkanų pajamų nukreiptas sprendimas per dvejus metus prisidės prie laikinai ženkliai išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų, užtikrinsiančių Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Bankininkai prašo vetuoti įstatymą

Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu.

Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.

LBA primena, kad ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas.

Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui.

Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.

Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“.

Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.

Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti ūkio subjektai – 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc. Įvestas kaip laikinas, 2021-aisiais šis mokestis tapo nuolatiniu.