Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija (1988–2023). Sudarytojai – Genovaitė Burneikienė, Vytas Urbonas, Vytautas Žeimantas, 2023, apimtis – apie 700 puslapių. Leidybos įmonė „Kriventa“.
Praėjus keliems dešimtmečiams po 1997 m. pasirodžiusios pirmosios lietuviškos Žurnalistikos enciklopedijos, šalies žiniasklaidos sistemoje įvyko esminių pasikeitimų.
Nuolat steigėsi nauji laikraščiai ir žurnalai, nustojo eiti nemažai ilgai leistų ir vėliau paskubom įkurtų periodinių leidinių, atsirado daug internetinių (elektroninių) leidinių ir portalų, buvo įkurta nemažai naujų radijo stočių ir televizijos kanalų.
Keitėsi ir žiniasklaidoje dirbančiųjų skaičius.
Jų gretas nuolat papildydavo nauji žmonės, dažniausiai žurnalistikos studijas baigę jauni žinovai, o kai kurie žurnalistai, ilgai dirbę laikraščių ir žurnalų redakcijose, perėjo į besikuriančias komunikacijos ir viešųjų ryšių tarnybas.
Gerokai pasikeitė žiniasklaidos priemonių struktūra ir turinys, žinių pateikimo ir raiškos būdai, atsirado įvairių žiniasklaidos rūšių, o kartu – ir naujų sąvokų, naujų terminų, dažnai išverstų (gana gerai arba nelabai vykusiai) iš kitų kalbų.
Nemažai žurnalistikos ir žiniasklaidos naujų sąvokų jau buvo pirmojoje lietuviškoje Žurnalistikos enciklopedijoje.
Tačiau, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo jos pasirodymo, kai kurių leidinyje pateiktų žurnalistikos terminų turinys gerokai pasikeitė arba įgijo naujų reikšmių, dalis jų jau spėjo pasenti.
Todėl apie 2010 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas kartu su Lietuvių kalbos institutu nutarė atnaujinti Žurnalistikos enciklopediją.
Tiksliau – panaudojus joje pateiktus žurnalistikos ir žiniasklaidos terminus (įvairių rūšių žurnalistikos ir su ja susijusių sričių, leidybos bei poligrafijos terminams ir sąvokoms šioje enciklopedijoje buvo skirta trečdalis visų jos straipsnių – apie 2000 pavadinimų), juos papildžius, išleisti išsamų aiškinamąjį žurnalistikos terminų žodyną.
Buvo numatyta sudaryti žurnalistikos sąvokų ir terminų duomenų bazę, žodynui atrinkti ir sunorminti vartojamus žurnalistikos ir žiniasklaidos terminus, pateikti tų terminų apibrėžtis, nurodyti lietuviškų terminų angliškus atitikmenis.
Tiesa, visi šie darbai gerokai užsitęsė, ir šiandien dar nematyti konkrečių rezultatų.
Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija būtų tarsi Žurnalistikos enciklopedijos tęsinys.
Siekiant išvengti pasikartojimų ir pernelyg didelės leidinio apimties, buvo numatyta joje atsisakyti straipsnių apie senuosius lietuvių periodinius leidinius ir jų žurnalistus, taip pat apie užsienio žiniasklaidą ir lietuvių periodiką, ėjusią iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo (visa tai pakankamai išsamiai aprašyta Žurnalistikos enciklopedijoje).
Taigi Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje turėtų atsispindėti naujoji Lietuvos žiniasklaida ir jos darbuotojai nuo Atgimimo sąjūdžio pradžios, nuo 1988 m., kada ji pradėjo formuotis, iki šių dienų.
Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija pradėta rengti 2011 m. Buvo sudaryta Redakcinė kolegija, paskirti sudarytojai-redaktoriai.
2012 m. pradžioje Redakcinės kolegijos posėdyje buvo aptartas jau sudarytas Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos vardynas – visas būsimos enciklopedijos straipsnių sąrašas (beveik 4000 pavadinimų).
Buvo pradėti rengti enciklopedijos straipsniai.
Vadovaujantis sudarytu vardynu, Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje aprašyti laikraščiai ir savaitraščiai, žurnalai, radijo stotys, televizijos, prodiuserių bendrovės, naujienų agentūros, elektroniniai (internetiniai) leidiniai, žurnalistai bei kiti žiniasklaidos darbuotojai, žurnalistų organizacijos ir institucijos, žurnalistų rengimo įstaigos, žurnalistų premijos, kiti apdovanojimai, konkursai, pateiktos pagrindinės žurnalistikos ir žiniasklaidos sąvokos.
Atskiri straipsniai enciklopedijoje skirti ne tik periodiniams leidiniams, pradėtiems leisti nuo 1988 m., bet ir įsteigtiems anksčiau ir toliau leidžiamiems, taip pat užsienio lietuvių periodiniams leidiniams.
Nenumatyta įtraukti tik tų laikraščių, kurių išleista iki 10 numerių, ir žurnalų, kurių išėjo mažiau kaip 5 numeriai, taip pat mokslinių tęstinių leidinių, mokslo darbų, straipsnių rinkinių, biuletenių bei įvairių žinių leidinių.
Iki 2021 m. redaktoriai-sudarytojai parengė 1270 pavadinimų straipsnių apie laikraščius ir savaitraščius, 1920 straipsnių apie žurnalus, radijo stotis, televizijas, prodiuserių bendroves, naujienų agentūras, elektroninius leidinius, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijas, žurnalistų rengimo įstaigas, žurnalistų apdovanojimus, premijas, varžytuves, pagrindines žurnalistikos ir žiniasklaidos sąvokas, 1820 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų personalijų.
Taigi, Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos straipsniai parengti jau beveik prieš trejus metus, ir kasmet jie buvo tikslinami, taisomi, atnaujinami, papildomi, nes padėtis žiniasklaidoje nuolat keičiasi.
Tačiau enciklopedijos leidybai lėšų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija neturi.
Ne kartą buvo teikiamos paraiškos Lietuvos kultūros tarybai, tačiau gautas neigiamas atsakymas – enciklopedijos leidybai lėšų neskirs.
Buvo ieškoma ir rėmėjų, bet ir vėl nepavyko surasti nei asmenų, nei organizacijų, kurios paremtų Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos leidybą.
Teko ieškoti leidyklos, kuri galėtų šią enciklopediją parengti spaudai ir išleisti. Visa tai sutiko padaryti leidybos įmonė „Kriventa“.
Jos kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė jau perskaitė ir galutinai suredagavo beveik visus tekstus.
Enciklopedijoje yra apie 5000 straipsnių, jos apimtis – apie 90 autorinių lankų, beveik 700 puslapių, numatoma išleisti 600 egzempliorių tiražu.
Norėdama surinkti leidybai reikalingų lėšų, leidybos įmonė „Kriventa“ 2022 m. lapkričio pabaigoje paskelbė Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos prenumeratą, kuri priimama iki šių metų kovo 31 d.
Prenumeratos kaina – 79 eurai su PVM, pardavimo kaina – 99 eurai.
Kodėl ne žiniasklaidos verslo enciklopedija? Tik jau neporinkite, prašau, kad žiniasklaida yra ne verslas. Ak, jau tas susireikšminimas.