Apgailėtinas cirkas JT saugumo taryboje

Geopolitinė padėtis

Teroristinei Rusijai sušaukus JT ministrų susitikimą dėl „daugiašališkumo“, t. y. kai šalys bendradarbiauja dėl veiksmingumo didinimo ginant JT Chartiją, vakar į Saugumo Tarybą atvyko ir pats Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Susitikimą jis pavadino mėnesį trukusio Rusijos pirmininkavimo Saugumo Tarybai kulminaciniu tašku.

Generalinis sekretorius Antonijas Guterešas 193 JT valstybių narių bendradarbiavimą pavadino organizacijos „plakančia širdimi“ ir „pagrindine vizija“, o Saugumo Tarybą įspėjo, kad pasaulinis bendradarbiavimas patiria didžiausią įtampą nuo pat 1945 m., kai ant Antrojo pasaulinio karo pelenų buvo įkurtos Jungtinės Tautos.

Įtampa tarp didžiųjų galių yra „istoriškai didelė“, todėl kyla konflikto rizika „dėl nelaimingo atsitikimo ar klaidingo apskaičiavimo“, – sakė jis, pirmiausia nurodydamas karą Ukrainoje.

JAV ambasadorė Linda Thmas-Ginfild pavadino Rusiją „veidmainiška posėdžio sušaukėja“, kurios „neteisėtas, neišprovokuotas ir nereikalingas“ karas Ukrainoje „smogė į pačią JT Chartijos esmę ir visa, kas mums brangu“.

Didžiosios Britanijos ambasadorė Jungtinėse Tautose Barbara Vudvord (Barbara Woodward) sakė, kad pasaulis pamatė, „ką pasauliui reiškia Rusijos daugiašališkumo idėja“ – JT Chartijos pamynimas ir karas, atnešęs neįsivaizduojamų kančių Ukrainai ir tapęs „visiška katastrofa ir Rusijai“.

27 nares turinti Europos Sąjunga pavadino „cinišku“ Rusijos bandymą vaizduoti save kaip JT Chartijos ir daugiašališkumo gynėją, sakydama, kad ji „niekina“ ne tik JT Chartiją, bet ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, kuriose reikalaujama išvesti Rusijos pajėgas.

Tačiau S. Lavrovas iš JT ST pirmininko kėdės tyčiojosi iš susirinkusiųjų sakydamas, kad Ukraina propaguoja „nacistinius papročius“ bei „draudžia rusų kalbą ir kultūrą“.

Jis kritikavo NATO narių veiklą vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, konkrečiai Australijos, Didžiosios Britanijos ir JAV aljansą, taip pat stiprėjančius JAV ryšius su Japonija, Pietų Korėja ir keliomis Pietryčių Azijos šalimis.

Teroristinės šalies atstovas piktinosi NATO planais plėstis į Ukrainą, taip dar kartą spjaudamas į JT Chartijoje įtvirtintus nepriklausomų šalių gyvavimo principus savarankiškai pasirinkti užsienio politikos kryptį ir dar kartą parodydamas, kad Kremlius turi teisę spręsti už kitas šalis.

Apgailėtinas cirkas, į kurį buvo įtrauktos neįgalios, beprasmės organizacijos – JT – narės.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį šiaurės vakariniame Žitomiro mieste maždaug už 100 kilometrų į vakarus nuo Kijevo kalbėdamasis su Estijos ministre pirmininke Kaja Kalas, pagyrė Baltijos šalį už jos sprendimą perduoti Ukrainai visas savo 122 ir 155 mm haubicas.

„Jei kiekvienas iš vadovų ir kiekviena iš valstybių taip pat sąžiningai saugotų mūsų bendrą žemyno laisvę, Rusijos agresija jau žinotų akivaizdžius pralaimėjimus“, – sakė V. Zelenskis.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos tęsė beveik devynis mėnesius trunkančias pastangas užimti Ukrainos tvirtovę Bachmutą rytinėje Donecko srityje. Praėjusį mėnesį duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ V. Zelenskis pabrėžė Bachmuto gynybos svarbą. sakydamas, kad jo žlugimas Kijevą priverstų daryti nepriimtinus kompromisus.

Tiek Ukraina, tiek Rusija kovas dėl Bachmuto – ilgiausio karo mūšio – apibūdino kaip itin svarbias, nes jos esą padeda išsekinti priešo pajėgas ir neleidžia joms tęsti atakų kitose 1000 km ilgio fronto linijos vietose.

Vakar butų vagis ir recidyvistas Jevgenijus Prigožinas, tariamas karinės įmonės „Wagner Group“ savininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos buvo nustumtos į dviejų kvadratinių kilometrų vakarinę miesto dalį.

Nėra aišku, ar tai tiesa, tačiau tikėtina, kad Ukrainos gynėjai perėjo geležinkelio bėgius į vakarus ir visiškai prarado miesto griuvėsių kontrolę.

Putino virėjas prognozavo, kad Ukraina greičiausiai pradės kontrpuolimą per ateinančias porą savaičių, kai žemė išdžius tiek, kad tankai ir kita sunkioji technika galės laisvai judėti keliais.

Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadas generolas majoras Kyrylo Budanovas, duodamas interviu „RBC-Ukraina“, planuojamą kontrpuolimą apibūdino kaip „svarbų mūšį Ukrainos šiuolaikinėje istorijoje“, kurio metu šalis „atgaus reikšmingas teritorijas“. „Visi supranta, kad artėjame prie to“, – sakė jis.

Rusijos propagandinių karinių tinklaraščių autoriai spėliojo, kad Ukrainos kontrpuolimą gali lydėti daugybė dronų atakų prieš plačias teritorijas.

Trumpai

Ukrainos prezidento kanceliarija pirmadienį pranešė, kad per pastarąsias Rusijos atakas per praėjusią parą žuvo mažiausiai keturi civiliai gyventojai ir 13 buvo sužeista. Du žmonės žuvo Bachmute, o dar du – pietiniame Chersono mieste.

Kinijos vyriausybė pirmadienį pareiškė gerbianti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų suverenitetą. Pranešimas padarytas po Pekino ambasadoriaus Prancūzijoje sukelto sąmyšio Europoje, kai jis tvirtino, kad Baltijos šalys nėra suverenios valstybės.

Kinijos URM atstovė spaudai Mao Ning komentuodama pranešimą sakė, kad Pekino pozicija yra „nuosekli ir aiški“, tačiau nenurodė, ar Lu komentaras laikomas neteisingu.

Ukraina artėja prie apsikeitimo belaisviais su Rusija „visi už visus“ formatu. Toks atvejis būtų beprecedentis pasaulio istorijoje.

Bendru ministrų pirmininkų pareiškimu Lenkija, Čekija ir Slovakija pasisakė už saugumo garantijas Ukrainai dar prieš narystę NATO.

M. Podoliakas, komentuodamas Vakarų žiniasklaidos pranešimus apie neva Ukrainos planuotus „1–ių metų invazijos jubiliejinius smūgius Maskvai“ sakė, kad tokios publikacijos su nuoroda į „anoniminius šaltinius“ atlieka tik vieną pražūtingą funkciją: jos formuoja viešąją nuomonę Vakarų sostinėse, tarsi Ukraina būtų neracionali, infantili ir impulsyvi šalis, kuriai pavojinga patikėti rimtus ginklus.

Čekija perdavė Ukrainai dar 12 tankų T–72M4 CZ, taigi iš viso Ukrainai išsiųsta daugiau nei 50 šio tipo sunkiosios ginkluotės.

Vakar netoli Maskvos nukritęs dronas buvo greičiausiai Ukrainoje pagamintas UJ–22 „Airborne“. Bepilotis nukrito pritrūkus degalų arba atsitrenkęs į medį, jame buvo 17 kilogramų sprogmenų. UJ–22 yra nedidelis žvalgybinis dronas, galintis gabenti apie 20 kilogramų sprogmenų ir galintis įveikti 800 kilometrų atstumą.

Nuotraukoje: fronto linija.

Ypatingas ačiū rėmėjams: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama. Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624