Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Mecenavimo įstatymo pataisų projektui, numatant ženkliau skatinti gerųjų rėmimo pavyzdžių ir praktikų sklaidą visuomenėje, didinti apdovanojamųjų rėmėjų skaičių.
„Įstatymo pokyčiais siekiame pagerbti didesnį kiekį rėmėjų, kurie pagal dabartines nuostatas nepatenka į rėmėjų kategorijas, tačiau ženkliai prisideda prie visuomenės raidos, valstybės gerovės, pilietiškumo stiprinimo.
Tobulindami rėmimo teisinę bazę siekiame paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į rėmimą, filantropijos sumanymus, taip pat deramai pagerbti rėmėjus“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Įstatymo pataisų projektu greta jau esamų nacionalinių ir savivaldybių rėmėjų siūloma įteisinti naują rėmėjų kategoriją – bendruomenės rėmėjus.
Bendruomenės rėmėjo vardas būtų suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma per vienerius metus būtų ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad bendruomenės rėmėjų (kaip ir nacionalinių bei savivaldybės) vardai įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Kaip ir iki šiol, nacionalinio rėmėjo vardas būtų skiriamas tam, kas per metus remiamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų, savivaldybės rėmėjo vardas – tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad rėmėjo vardas asmeniui gali būti suteiktas daugiau nei vieną kartą.
Naujuoju įstatymo projektu siūloma papildyti sričių, kuriose gali būti įgyvendinami remiami projektai, sąrašą.
Greta sveikatos priežiūros, kultūros ir meno, paveldo, mokslo, visuomenės gerovės, sporto, švietimo sričių siūloma įrašyti ir pilietinės visuomenės stiprinimą.
Siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, Mecenavimo tarybai siūloma suteikti papildomas funkcijas:
analizuoti rėmimo procesus, svarbias šios srities problemas, nagrinėti klausimus dėl rėmimo ir paramos procesus reglamentuojančių teisės aktų poreikio bei galiojančių teisės aktų tobulinimo.
Šiuo metu Mecenavimo įstatyme nenumatyta, per kiek laiko turi būti įteiktas savivaldybės rėmėjo ženklas, datą pasirenka pati savivaldybė.
Siekiant didesnio visuomenės dėmesio rėmėjams ir tinkamai juos pagerbti, siūloma visus renginius sujungti į vieną ir apibrėžti, kad pagrindinis renginys įvyktų ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo priėmimo.
Mecenavimo įstatymo pataisų projektas bus teikiamas Seimui.
Kultūros ministerijoje dirbusi Mecenavimo skatinimo darbo grupė taip pat parengė papildomus siūlymus, apimančius ir finansines paskatas, kurios galėtų didinti visuomenės įsitraukimą į rėmimą.
Vienas galimų sprendimų yra deklaravimo bei paramos skyrimo formų tobulinimas, jų sujungimo sprendimai, nes ne tik gera žmonių valia, bet ir patogūs IT įrankiai leistų dar paprasčiau skirti paramą toms sritims ir organizacijoms, kurioms jos labiausiai reikia.
Darbo grupė taip pat siūlo rengti kasmetinę rėmimo konferenciją, skirti dėmesį nuosekliai rėmimo skatinimo komunikacijai.
Šiais naujais žingsniais siekiama pasidalinti gerosiomis Lietuvos ir užsienio rėmimo praktikomis, užmegzti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir verslo, taip pat pagerbti sumanymus, kurie nepatenka į rėmimo apibrėžimą, bet aktyviai veikia.
Atkreiptas dėmesys į kultūros sektoriaus gebėjimų papildomų lėšų pritraukimo srityje auginimo poreikį, žadama išanalizuoti multiplikatoriaus būdą, skatinant privatų sektorių procentą nuo biudžeto skirti meno ir dizaino darbams įsigyti ar eksponuoti.
