Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ž. Šaknys. Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės

Žilvytis Šaknys
2015-01-31 20:00:43
5
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Lietuvių šnekamojoje kalboje neretai išgirsi žodžius „aukštaitis“, „žemaitis“, „dzūkas“, „suvalkietis“, kai kada (tiesa, vis dažniau) ir „lietuvininkas“, „mažlietuvis“. Taip nusakoma žmonių kilmė, paveldima iš tėvų ir / ar (ypač jei tėvai – iš skirtingų kraštų, o žmonės nuo mažens gyvena kitoje etnografinėje srityje (regione)) įgyjama gyvenant viename ar kitame Lietuvos krašte. Rečiau vienai ar kitai etnografinei sričiai save gali priskirti žmonės, gimę dideliame mieste ar nelietuviai. Etnografinė sritis (regionas) svarbi konstruojant etninio tapatumo jausmus. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas dvasinis ir emocinis prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine.

Vienas iš esminių etnografinio regiono simbolių – kalendorinės šventės. Tačiau kaip išskirti tik tai etnografinei sričiai būdingus simbolius? Tai nėra lengva užduotis. Klausinėjant vietinius žmones visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose galima sulaukti panašių atsakymų: „Brangiausia šventė – Kalėdos, Velykos, linksmiausios – Užgavėnės ir Joninės.“ Kaip išskirti vienam ar kitam regionui būdingas specifines šventes? Pasirinkau kitą būdą tai nustatyti – rinkdamas etnografinę medžiagą, ją kartografuodamas ir atskleisdamas vienam ar kitam regionui būdingus savitumus. Remdamasis 1988–2014 m. etnografinių lauko tyrimų metu sukauptais duomenimis, pabandžiau atskleisti kiekvienai Lietuvos etnografinei sričiai būdingus XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje gyvavusius kalendorinių švenčių papročius.

Tam tikros šventės jaunus žmones suburdavo į vaikštynes, kurių metu būdavo aplankomos kaimynų sodybos ir už išsakytus linkėjimus, suteiktą pramogą jauni vyrai būdavo apdovanojami vaišėmis, kai kada ir pinigais. Viena iš tokių vaikštynių formų – persirengėlių vaikštynės. Išskirtinė ritualinių metų šventė – Užgavėnės buvo svarbi visos Lietuvos žemdirbiams, tačiau persirengėlių vaikštynės labiausiai būdingos Žemaitijai. Tarpukariu kompaktiškas šio papročio arealas sutapo su Žemaitijos etnografinio regiono ribomis, nors seniausius duomenis apie persirengėlių vaikštynes turime iš Mažosios Lietuvos. 1428 m. datuotame Heinricho Berinbergerio pamokyme nurodoma, kad „Žemutinėje Prūsijoje per vestuves ir Užgavėnes vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moterims persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai – kad Dievo yra uždrausta“. Tiesa, šiuose Užgavėnių papročiuose specifinių lietuviškų bruožų įžvelgti būtų sunku. Kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, Lietuvoje per Užgavėnes nukentėdavo netekėjusios merginos: persirengėliai eidavo pirkti senmergių, tikrindavo jų riebumą, versdavo per prijuostę bučiuoti žemę ir kitaip šaipydavosi. Be dažniausių personažų „žydų“, eidavo „ubagai“, „čigonai“, „kareiviai“, „giltinės“, „meška“, „gervė“, „velniai“, Kanapinis, Lašininis ir kt. Jie atlikdavo tiems personažams būdingus arba bendrus Užgavėnių dvasią atitinkančius vaidmenis. Tarpukariu, Arūno Vaicekausko teigimu, Platelių apylinkėse Užgavėnių persirengėlių vaikštynės trukdavo dvi dienas – pirmadienį ir antradienį prieš Pelenų dieną (pirmąją eidavo ubagais, antrąją – žydais). Pirmąją dieną persirengdavo vaikai, moterys, o antrąją – eidavo jauni vyrai. Plateliuose (Plungės r.), Grūšlaukyje (Kretingos r.) dviejų dienų Užgavėnių persirengimo paprotys fiksuotas ir 2009 m. ekspedicijos metu.

Šiuo metu Užgavėnių persirengėlių paprotys gyvuoja visoje Lietuvoje. Jas „lietuviškai“ (tai yra žemaitiškai) švenčia ir net dvidešimt dviejose (išsamesni tyrimai, matyt, nurodytų didesnį skaičių) užsienio šalių lietuvių bendruomenėse (tokiose šalyse kaip Danija, Estija, Liuksemburgas, Šveicarija, Vengrija ir kt.). Gyvąja tradicija galime vadinti tik žemaičių Užgavėnes. Pagal žemaitišką scenarijų buvo suformuotos ir žiemos palydų šventės, dar sovietmečiu paplitusios visoje Lietuvoje. Atgavus nepriklausomybę Užgavėnių persirengėlių papročiai išplito ir už Lietuvos ribų, ypač tai susiję su emigrantų pagausėjimu daugelyje Europos ir netgi kitų žemynų šalių, kuriose lietuviai skaičiuojami ne tūkstančiais, o šimtais ar tik dešimtimis.

Persirengėliai buvo būdingi ir Suvalkijoje. Tačiau ten vaikštynės prasidėdavo nuo antrosios Kalėdų dienos ir kartais trukdavo iki Trijų karalių. Pagrindinis persirengėlių grupės personažas buvo iš vieno, kartais iš dviejų vyrų suformuotas arklys – šyvis. Pagrindinis personažas turėjo iš vietos stuboje peršokti suolą ar įsibėgėjęs – stalą; tik tokiu atveju persirengėlių grupė buvo įleidžiama į stubą. Tarpukariu šyvio šokdinimo paprotys apėmė teritoriškai siaurą Suvalkijos arealą. Pastaruoju metu šyvio šokdinimo paprotys dar fiksuotas Gražiškiuose (Vilkaviškio r.), per laikotarpį nuo Kalėdų iki Trijų karalių ten persirengėliai aplanko keliolika kaimų. Beje, persirengėlis vaizduojamas Gražiškių miestelio herbe. Tai rodo šio papročio svarbą.

Tradiciškai šyvio šokdintojų sambūris, kaip ir kitos persirengėlių grupės, buvo vyriškojo jaunimo apeiginė funkcija (Angelė Vyšniauskaitė, „Apie šyvio šokdinimo paprotį Suvalkijoje“, Liaudies kultūra, 2001, Nr. 6, p. 33–34). 1917 m. gimusios pateikėjos iš Gražiškių teigimu, jos jaunystėje šyvį jau šokdino vyrai ir moterys. Vaikščiodavo maždaug penkiolikos žmonių grupė. Be šyvio, dar eidavo žmonės, persirengę gandru, meška, čigonu, čigone, ožiu, daktaru, kareiviais (šeši persirengėliai). Eidavo ir muzikantas. Šyvis turėdavo peršokti suolą, tada persirengėliai gaudavo dovanų (Gražiškiai, autoriaus užrašyta 2006.IX.7).

Sunkiausia išskirti vieną šventę Aukštaitijoje. Tai didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, apimantis beveik keturiasdešimt nuošimčių Lietuvos teritorijos. 2004 m. Panevėžyje vykusioje konferencijoje „Aukštaičių identiteto paieškos“ priėjau prie išvados, kad XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje Aukštaitijoje išsiskyrė Sekminių kolektyvinių papročių kompleksas. Tai Aukštaitijos šiaurės vakaruose paplitę Sambariai, regiono pietryčiuose – Kupolės, Rytų Aukštaitijoje ilgiausiai išlikę Sekminių sambariai parugėje ir beveik vien Aukštaitijoje žinomas Sekminių kiaušinienės kepimas. Sekminės, kurių nėra net Lietuvos atmintinų dienų sąraše, galėtų tapti aukštaičius vienijančia švente, o iš šių švenčių išskirčiau Sambarius*. Tai net tris dienas trukdavęs ir didžiausią kompaktiško paplitimo arealą iki tarpukario išlaikęs paprotys. Jis žinomas iš XVI a. šaltinių, tačiau ir prieš penkis šimtmečius fiksuotas Aukštaitijoje – Vilkijos, Kėdainių, Žemaitkiemio apylinkėse. Skiriamasis šventės bruožas – šia proga daromas sudėtinis alus. Tarpukariu jaunimas prieš mėnesį atgabendavo miežių aludariui ar ūkininkui, pas kurį rinkdavosi. Į šventę merginos atsinešdavo maisto: pyrago, kiaušinių, kukulaičių. Paprastai į Sambarius sueidavo vieno kaimo jaunimas, pasikviesdavo muzikantą. Kaip ir kituose Sekminių sambūriuose, buvo šokama, einami rateliai, žaidžiama, dainuojama ir vaišinamasi. Savo Sambarius atskirai ruošdavo ir suaugusieji, ir piemenys, kartais atskirai vykdavo samdinių ir ūkininko vaikų Sambariai. Kartais buvo rengiami ir bendri Sambariai. Kraštotyrininkas Vincas Vaitiekūnas rašė, kad Sambariai suburdavo visus sodžiaus žmones, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties. Pasak tyrinėtojo, juose ,,dalyvaudavo visas sodžius. Tiksliai nutardavo, kiek kiekviena šeimyna galėdavo pasikviesti prašaliečių (ne to kaimo gyventojų). Gėlėmis, vainikais išpuošdavo trobos vidų, kiemą, sodą, pasikviesdavo muzikantą (armonika, smuikas, klarnetas) ir prasidėdavo šventė. Visais atžvilgiais. Visuose kampuose. Seni. Jauni. Sveiki. Kuproti. Visi. Visi. Dienų rūpesčiai – darbas, vargas, pareigos – į šalį atidedami, užmirštami. Net piemenys, ir tie, bandą parginę, vakare sugarmėdavo į vaišes. Tik gyvulius sutvarkyti pavakary moterys valandėlei išsiskirstydavo…“

Dzūkija išsiskiria Velykų papročiais. Velykų antros dienos išvakarėse jauni vyrai susiburdavo į lalautojų grupes. Ir nors pirmieji liudijimai apie velykinį lalavimą žinomi iš Mažosios Lietuvos, XX a. pirmosios pusės etnografiniai aprašai rodo, kad struktūriškai sudėtingiausias šis paprotys buvo Dzūkijoje. Šioje etnografinėje srityje, be tradicinių giesmių ir linkėjimų šeimininkams, dar ir XX a. pirmojoje pusėje vyriausiai netekėjusiai šeimos merginai buvo giedama speciali giesmė – lalinka. Už sveikinimus ir linkėjimus vyrai gaudavo margučių, būdavo pavaišinami. Ir nors XX a. antrojoje pusėje eidavo vis jaunesni lalautojai, o aktyviausiomis vaikštynių dalyvėmis jau tapo mergaitės, velykinį lalavimą galima laikyti išskirtiniu Dzūkijos etnografinio regiono simboliu. Netgi dabar kai kuriose šio regiono vietovėse šį reiškinį galima vadinti gyvąja tradicija, nenuslopinta netgi sovietinės okupacijos metais, tiesa, patyrusia modifikacijų.

1890 m. anglų antropologas Džeimsas Džordžas Frezeris  (James George Frazer) rašė: „Daugelyje Prūsijos ir Lietuvos vietų vasaros saulėgrąžos išvakarėse gyventojai kuria didžiulius laužus. Visos kalvos, kiek tik akys aprėpia, žėri ugnimis.“ XIX a. Joninių laužai buvo paplitę Mažojoje ir Šiaurės Lietuvoje. Tarpukariu, kai metinėmis šventėmis Jonines paskelbė „Jaunosios Lietuvos“ ir Šaulių sąjungos, Joninių laužai pradėti kurti ir kitur. Tačiau šis simbolis, be jokių abejonių, reprezentuoja Mažosios Lietuvos regioną. Ten Joninių pramogos buvo ypač sureikšmintos. Didelę reikšmę turėjo Martyno Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių iniciatyva nuo 1884 m. rengiamos Rambyno Joninės. Šiai šventei ir kitiems lietuviškiems renginiams 1896 m. lietuvininkai nupirko net dalį Rambyno kalno, deja, jį visą sutrukdė išpirkti Pirmasis pasaulinis karas. Pasak M. Jankaus dukters Elzės Jankutės, Lietuvos Nepriklausomybės laikais, ypač Klaipėdos kraštui susijungus su Didžiąja Lietuva, bent dešimteriopai padaugėjo ir Rambyno Joninių lankytojų. Kai kuriais metais jų būdavo net dešimt tūkstančių (Elzė Jankutė, „Joninės Rambyno kalne“, in: Mažosios Lietuvos garbinga praeitis, liūdna dabartis ir neaiški ateitis, sudarytojas Vilius Pėteraitis, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, 2003, t. 2, kn. 2, p. 11–12). Per Joninių įvaizdį ant šventojo Rambyno kalno Lietuvoje siekta akcentuoti garbingą Lietuvos praeitį, ją įvertinti deramiau ir aukščiau už daugelio Lietuvos regionų gyventojų konfesinius skirtumus, taip pat norėta sparčiau ir natūraliau įsitvirtinti atgautame Klaipėdos krašte.

Taigi nusakydamas išskirtinius etnografinių sričių kalendorinių švenčių simbolius akcentuočiau Žemaitijos Užgavėnių, Suvalkijos Kalėdų persirengėlių vaikštynes, Aukštaitijos Sekminių sudėtinio alaus Sambarius, Dzūkijos Velykų lalavimus ir Mažosios Lietuvos Joninių apeiginius laužus. Šie simboliai apima penkias svarbiausias kalendorines šventes. Kaip žinoma, Seimo nutarimu 2015 m., be kitų, paskelbti Etnografinių regionų (sričių, kraštų, žemių, galimi ir kiti lietuviškos kilmės šio reiškinio įvardijimai ir nusakymai) metais. Manau, kad šiame straipsnyje glaustai pristatyti etnografinių kalendorinių švenčių simboliai galėtų būti deramai paminėti Etnografinių regionų metų renginiuose ir šventėse.

___________
* Kalbėdamas apie Sambarius, turiu omeny pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje rengiamas šventes, o ne rudeninius sambarius, kurie minėtu laiku jau buvo nunykę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
  2. Patvirtinta Etnografinių regionų metų minėjimo programa
  3. Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
  4. Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
  6. Lietuvos etnokultūrinių regionų metai buvo pasitikti – Rygoje (nuotraukos)
  7. A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas
  8. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  9. J. Vaiškūnas. Ką slepia Užgavėnių kaukės?
  10. Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai
  11. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  12. Per Užgavėnes dirbti negalima – važiuojame linksmintis į Rumšiškes!
  13. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai švęs šurmulingą Užgavėnių šventę miesto Teatro aikštėje
  14. Lietuva švenčia Užgavėnes! (nuotraukos)
  15. Seime bus atidaryta V.Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Metai saulės ratu“ (nuotraukos)
  16. Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus
  17. Susiraskite savo Rasos šventę
  18. Sekminės (video)
  19. Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia
  20. Klaipėdiečiai kviečia į paskaitą apie Užgavėnių mitinę prasmę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. lyvis says:
    8 metai ago

    Gaila bet Aukštaitija yra ko gero pats mažiausias vienetas tai Upytės žemės. lyvis

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    8 metai ago

    Būkime budrūs. Lietuvoje Užgavėnės turi ryškų ikikrikščionišką paveldą, persirengėliai ir Morės deginimas prisikviečia daug žmonių. Rumšiškės būna pilnos. Kryžininkai matydami šios šventės dabartinį populiarumą, bando kišti kažkokius savo veikėjus – naujadarus, pvz kažkokį Gavėną. Kuo gausiau dalyvaudami deginant Morę ir varant žiemą iš kiemo, neleisime kryžininkams apdergti senųjų papročių.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Visgi, ar atsiras kas, kas paaiškins Už\gavėnių šventės kalendorinę prasmę? Ką simbolizuoja, pavyzdžiui, “čigonai”, “gandrai” ir kiti teatro veikėjai per Užgavėnes? Ar ši ventė yra tik komercinė proga prisigerti, ar ji slepia ką nors giliau? Nebent vaidilos, kurie organizuoja Užgavėnių vaidinimą, galėtų apie šios šventės esmę ką išsamiau paaiškinti. O, gal reikia pačiam prisigerti taip, kad pats pamatyčiau šviesą tunelio gale? Vaidilos, nušvieskite, prašau, tunelį tam, kad nereiktų prisigerti.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 metai ago

      Rimgaudai, Užgavėnių papročiai galimai mena labai svarbias Pasaulio atkūrimo religines apeigas. Ryškiausias iki šių dienų daugelio Europos tautų papruočiuose išlikęs paveldas yra k a r n a v a l a s – persirengimas mitines galias vaizduojančiomis kaukėmis. Apie šios apeigos galimą religinę prasmę rašiau knygoje: „Skaitant dangaus ženklus: Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        8 metai ago

        Knygą turiu. Skaičiau. Įdomi. Buvau, matyt, atkreipęs dėmesį į kitas vietas, o šitą praleidau. Būtinai paskaitysiu. Ačiū.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

2022 12 24
Bendrame Seimo laikinųjų Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo ir Etno bičiulių grupių posėdyje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Seimo nariai: Etninei kultūrai skiriame nepakankamai dėmesio

2022 12 17
Jau pateikta paraiška įtraukti šiaudinius sodus į UNESCO  pasaulinį paveldą!

Siekiama išsiaiškinti etninės kultūros būklę Lietuvos etnografiniuose regionuose

2022 11 11
Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojimo teatro renginius užbaigs žemaičiai | Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio nuotr.

Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojimo teatro renginius užbaigs žemaičiai

2022 08 26
N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė

2022 08 14
Žemaitijos architektūra | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų architektūrą

2022 07 20
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?

2022 06 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
  • Kažin apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
0
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Vasario 14 d., antradienį, 18 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė) kviečia į...

Skaityti toliau

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

by Kristina Aleknaitė
2022 12 24
3
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Artėjančių Kalėdų proga Etninės kultūros globos taryba siunčia virtualią dovaną visiems etninės kultūros mylėtojams. Tai ką tik užbaigtas paskaitų apie...

Skaityti toliau

Seimo nariai: Etninei kultūrai skiriame nepakankamai dėmesio

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 17
2
Bendrame Seimo laikinųjų Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo ir Etno bičiulių grupių posėdyje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Bendrame Seimo laikinųjų Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo ir Etno bičiulių grupių posėdyje gruodžio 14 d. vyko diskusija svarbiais etninės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
  • Kažin apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • RobertZoomb apie L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I)
Kitas straipsnis
Žiemos automobilių lenktynių nugalėjojai – uteniškiai

Žiemos automobilių lenktynių nugalėjojai – uteniškiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai