Vyriausybės pasitarime pritarta Finansų ministerijos siūlymui papildyti „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą iki 1,9 mlrd. eurų investicijomis – numatomas papildomas milijardas paskoloms verslui žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės gaminiams ir eksportui.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, „Naujos kartos Lietuva“ papildymas pasitarnaus kaip ypač svarbus instrumentas šalies verslui, prisidedančiam prie nacionalinės ambicijos – šalies konkurencingumo stiprinimo, kurį pasieksime investuodami į aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą ir energetinio savarankiškumo įtvirtinimą.
„JAV ir Kinija siekia stiprinti savo žaliųjų inovacijų ir technologijų eksporto pozicijas pasaulyje, todėl Europos Sąjunga privalo neatsilikti ir siekti žaliosios pertvarkos technologijų ir išteklių lyderystės. Dėl to verslui Lietuvoje suteiksime galimybę finansuoti investicijas į aukštos pridėtinės vertės potencialo turinčias industrijas, gamybos procesų žalinimą, naujų technologijų kūrimą bei diegimą ir eksportą“, – pažymėjo finansų ministrė.
Papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą siūloma atsižvelgusi į į Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus, diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, ministerijų poreikius, makroekonominę valstybės situaciją, karo Ukrainoje sukeltas pasekmes bei naują Europos Komisijos „REPower EU“ iniciatyvą.
Papildytu „Naujos kartos Lietuva“ planu siekiama ambicingų tikslų, kuriems numatoma skirti iki 1,9 mlrd. eurų, pasinaudojant skolinimosi instrumento galimybe – iki 1,8 mlrd. eurų bei „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis – 193,7 mln. eurų.
Investicijos į pramonės žalinimą
Taip pat atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane bus numatytas naujas iki 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas žalioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui vystyti. Šiuo metu dar rengiamas finansinio instrumento modelis, skirtas sudaryti sąlygas Lietuvos verslui sparčiau tapti aktyvesniu žaliosios transformacijos rinkos dalyviu bei įsitvirtinti tarptautinėse tiekimo grandinėse ir sustiprinti savo konkurencinį pranašumą. Tai padėtų kurti tiek gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrintų ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą. Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.
Papildomos investicijos – prioritetinėms sritims
Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo galimybėmis bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato projektas, užtikrinsiantis Lietuvos elektros sektoriaus energetinį savarankiškumą.
rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
Reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir dotacijų (beveik 700 mln. eurų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinis savarankiškumą. Atsinaujinantys energijos ištekliai bus skirti verslui, energetinio skurdo bendrijoms bei savivaldybėms ir centrinės valdžios pastatams.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui ir tvariam krovinių gabenimui Nemunu, mažinant transporto sektoriaus taršą.
