Kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje iki 2040 m. pakuočių atliekų kiekį sumažinti bent 15 proc., kuo daugiau pakuočių perdirbti ir visoje ES numatyti vienodą pakuotės ženklinimą, kuris leis lengvai suprasti, kaip pakuočių atliekos bus surenkamos ir perdirbamos, taip pat – nustatyti pakuočių kūrimo standartus, kurie užtikrintų daugkartinį jų panaudojimą – tokius planus aplinkosauginėje konferencijoje „Įdomioji ekologija“, skirtoje paminėti Žemės dieną, pristatė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Anot eurokomisaro, tikimasi, jog tai paskatins pakuočių sektoriuje aktyviau taikyti žiediškumo principus ir padės spręsti pakuočių atliekų tvarkymo problemą bei padės gyventojams sutaupyti.
Naujos taisyklės padės sutaupyti
Trečius metus didžiausios Lietuvoje licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ kartu su EUROPE DIRECT centrais Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje eurokomisaras atkreipė dėmesį, jog skaičiuojama, kad šios naujos taisyklės kiekvienam gyventojui kasmet padės sutaupyti iki 100 eurų.
V.Sinkevičiaus teigimu, prekyboje atsiras daugiau gaminių, kuriuos bus galima įsigyti daugkartinio naudojimo pakuotėse, todėl ten, kur įmanoma, vienkartinių pakuočių visai atsisakysime, o instrukcijos, kaip išmesti pakuotę, bus daug paprastesnės.
„Sutinku, kad siūlomos priemonės yra plataus užmojo ir labai ambicingos, tačiau pakuočių atliekų vis daugėja, todėl privalome reaguoti ir atitinkamai pritaikyti jų reguliavimą, bet ne ką mažiau svarbus vaidmuo tenka ir jums, todėl kviečiu atsisakyti vienkartinių pakuočių, daugkartines naudoti kuo dažniau ir, kai galime, būtinai jas perdirbti“, – konferencijos dalyviams kalbėjo V. Sinkevičius.
Ministras Gentvilas: „Kiekvienas esame aplinkosaugininkas“
Jam pritarė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris atkreipė dėmesį, jog pasaulis yra įsitraukęs į ilgametę kovą su pakuočių tarša, kuri veikia visas ekosistemas, todėl būtina imtis priemonių tai įveikti. Irdamos pakuotės skaidosi į mikroplastikus ir kitas chemines medžiagas, kurios dar ilgai nesuskyla kituose organizmuose, o plastiko dalelių šiandien jau randama net ir kūdikių kraujyje.
Jis atkreipė dėmesį, jog nors įvairios pakuotės išties padarė žmonių kasdienybę patogesnę, tačiau antram gyvenimui prikeliama vis dar per mažai pakuočių atliekų, o tai reiškia didžiulę naštą gamtai.
„Kol kas Lietuvoje vos 4 proc. naujo gaminio sudėties sudaro perdirbtos žaliavos – tai yra per mažai. Vietoje to, kad medžiagas naudotume pakartotinai, mes jas vis dar imame iš gamtos ir gaminame naujus produktus. Tačiau esame užsibrėžę tikslą, kad už dvejų metų 70 proc. surenkamų pakuočių atgims antram gyvenimui ir virs naujais produktais. Per trejus metus mes siekiame patrigubinti pakuočių perdirbimą ir kuo daugiau jų grąžinti į savo pramonę“, – planuojamus pokyčius pristatė aplinkos ministras.
Jis pridūrė, jog kartu tai – ir postūmis gamintojams ieškoti tvaresnių pakuočių alternatyvų: „Gamintojai skatinami pradėti kuo daugiau žaliavų naudoti pakartotinai, o nauja pakuotė turi būti lengvai perdirbama, vienalytė. Svarbu ir tai, kad šios neturėtų būti perteklinės – kelis kartus didesnės už patį gaminį.“
S.Gentvilo teigimu, kiekvienas vartotojas savo rankose turi galią rinktis ir mažinti vartojimą, prisidėti prie problemos sprendimo teisingai rūšiuojant, o besiplečianti pakuočių tvarkymo sistema padės tai daryti kuo paprasčiau. Anot jo, pirminis rūšiavimas leidžia tinkamai paruošti pakuotę atgimti pakartotiniam naudojimui, tačiau tam reikalingas gyventojų, mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
Aplinkos ministras džiaugėsi, jog Lietuva yra pavyzdys, iš kurio mokosi pasaulis, o mūsų šalį lankantys turistai stebisi gamtos švara. „Kiekvieną dieną darydami geriau, nei darėme vakar, visi mes esame aplinkosaugininkai, taigi, populiarinkime savo ekologines žinias kaip globalų pavyzdį kitoms valstybėms. Didžiuokimės tuo, ką darome, ir darykime dar geriau“, – linkėjo S. Gentvilas.
Iškastinio kuro suvartojimas auga
Konferencijos metu buvo aptartos ir kitos pakuočių kūrimo ir atliekų tvarkymo aktualijos Lietuvoje bei gerieji pavyzdžiai.
KTU aplinkos inžinerijos instituto docentas, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas pristatė dalyviams inovacijas gamtai draugiškų pakuočių kūrimo srityje bei pakuotės dizaino svarbą, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Taip pat jis atkreipė dėmesį į iškastinio kuro naudojimo problemą ir pristatė sprendimus.
„Kasmet gamyboje panaudojama maždaug 100 milijardų tonų iškastinio kuro ir šis skaičius vis dar auga – taip yra todėl, kad, nepaisant antrinio medžiagų panaudojimo didėjimo, žmonių vartojimas taip pat auga, todėl didėja ir jam patenkinti reikalingi ištekliai, o atliekų kiekiai pasaulyje tokie dideli, kad jų sutvarkyti nespėjame“, – teigė V. Varžinskas ir pastebėjo, jog turime kovoti ne su pasekme, o priežastimi, todėl vien rūšiavimo – nepakanka.
KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas pristatė naujausius 2023 m. duomenis, kuriais remiantis, iš kasmet naujai išgaunamų medžiagų, pakartotinai pasaulyje panaudojama vos 7,2 proc. – visos kitos atsiduria sąvartynuose, vandenynuose ar yra sudeginamos.
Visai netrukus, anot pranešėjo, spėjama, išvysime ir vis daugiau išmaniųjų pakuočių.
Neteisingai išrūšiuojama maždaug trečdalis atliekų
MB „Ecogrant“ direktorius Jaunius Ramoška konferencijos metu pristatė antrinių žaliavų panaudojimo naujų pakuočių gaminimo procese svarbą bei jų ženklinimo standartą. Anot J. Ramoškos, atsakingas pakuočių ženklinimas didina verslo skaidrumą ir pasitikėjimą – ženklinimo standartas užkerta kelią nekontroliuojamam antrinių žaliavų naudojimui, todėl gamintojai privalo pažymėti, kiek ir kokios kilmės atliekų buvo panaudota gaminiuose.
VšĮ „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė aptarė, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. „Gyventojai vis aktyviau rūšiuoja atliekas, tačiau matome ir nemažai klaidų – rūšiavimo konteineriuose aptinkama apie 30% netinkamai išmestų atliekų. Pagrindinė mūsų žinutė šiandien – pradėkime su atliekomis elgtis atsakingai. Svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir tai daryti tinkamai.
Viena esminė taisyklė – rūšiuojamos yra visos pakuočių atliekos, tereikia joms rasti tinkamą konteinerį: popieriaus pakuotes mesti į popieriui skirtą konteinerį, jei tokio arti namų nėra – į plastiko konteinerį, visa stiklo tara keliauja į stiklo konteinerį, o visos likusios pakuotės – į plastiko konteinerį. Pakuotės turi būti tuščios, o kartoninės dėžutės išlankstytos. Rūšiuoti nesudėtinga, bet tikrai naudinga“,– apie tai, į ką svarbu atkreipti dėmesį rūšiuojant atliekas, kalbėjo „Žaliojo taško“ atstovė.
