Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko, dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Dalyvavo: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, akademikas Eugenijus Jovaiša, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius, internetinio portalo „Alkas.lt“ redaktorius, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Akademikas E. Jovaiša aptarė naujai iškilusius nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose asmens dokumentuose klausimus Seimui pernai leidus ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba.

Pasak E. Jovaišos, šis sprendimas pažeidė lietuvių kalbos fonetinės rašybos sistemą (vienas garsas – viena raidė) todėl buvo atverta „Pandoros skrynia“ – jau praktiškai Lietuvos piliečio pase asmenvardžiai rašomi su svetimais dviraidžiais – sz, sh, rz, vartojamos lietuvių abėcėlei svetimos raidės w, x, q, o  Seime svarstymo laukia įstatymo projektas numatantis nelietuviškų asmenvardžių rašybą su visais svetimų kalbų diakritiniais ženklais.

Šie valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeidimai, pasak E. Jovaišos kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui, nes valstybės teritorinis vientisumas kyla iš tautos kalbinio arealo.

S. Tumėnas pranešė, kad dabartinio Seimo dauguma skuba jau šį pavasarį priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą. S. Tumėnas priminė, kad Lietuvos Konstitucijos pirmame skirsnyje įtvirtinti pamatiniai valstybės principai gali būti pakeisti tik referendumo būdu.

Seimo narys suabejojo, ar tikrai tauta referendume pritartų tokiais principais grįstai valstybinės lietuvių kalbos politikai, kokie išdėstyti Seimo informacinėje sistemoje pateiktame Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo 2022 m. projekte Nr. XIVP-880(2).

S. Tumėnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvių kalbos instituto (LKI) mokslininkai nepritarė šiam projektui ir įvertino jį ne kaip taisytiną, o kaip atmestiną ir rengtiną iš naujo.

Seimo nariai citavo LKI Mokslo tarybos patvirtintame nutarime kalbininkų nurodytus pagrindinius Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto trūkumus:

1. nesuformuluotas įstatymo tikslas ir neapibrėžtos esminės sąvokos arba jos apibrėžtos netiksliai, o tai sudaro pagrindą įvairioms įstatymo aprėpties ir jo taikymo interpretacijoms;
2. įstatymas neatitinka Konstitucijos 5 str. įtvirtinto valdžių padalijimo principo, nes nenumatyta atsakomybė už įstatymo įgyvendinimą ir jo priežiūrą (siekiama panaikinti valstybinės kalbos norminimo ir priežiūros institucijų funkcijas);
3. paneigiamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, nes sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
4. neapimamos svarbios valstybinės kalbos vartojimo sritys, pvz., asmenvardžių vartosena, nes konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo rangas yra aukštesnis už išvestinius įstatymus, koks yra, pvz., Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas;  
5. skirtingai nei galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme, nėra garantuojama teisė Lietuvoje įgyti visų švietimo pakopų išsilavinimą lietuvių kalba; nebėra reikalavimo mokyklose išmokyti lietuvių kalbos, taip pat reikalavimo mokėti lietuvių kalbą valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu pagal profesiją ir pareigas;
6. stinga atsakingo požiūrio į bendrinės lietuvių kalbos kokybės (taisyklingumo ir funkcionalumo) užtikrinimą;
7. neužtikrinamas visavertis lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje: viešosioms paslaugoms teikti, kalbos duomenims kaupti ir apdoroti, dirbtiniu intelektu grįstoms technologijoms kurti.

M. Karalius atkreipė dėmesį į keistokus Konstitucinio Teismo (KT) komentarus dėl vadinamojo asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymo juridinio įvertinimo. Taip pat aptarė visuomenės lūkesčius, kad KT atsižvelgs į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išreikštą poziciją asmenvardžių rašymo dokumentuose klausimu.

A. Antanaitis priminė, kad šiuo metu yra sustabdyti ar užblokuoti keli itin svarbūs valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo projektai.

Visų pirma, Seimas ne tik nepatvirtino, bet nė nepradėjo svarstyti tiek jau šių metų, tiek ir viso 2023-2030 metų laikotarpio valstybinės kalbos politikos vykdymo krypčių ir jų finansavimo plano, išdėstyto VLKK dar pernai liepą Švietimo ir mokslo komitetui nusiųstose „Valstybinės kalbos politikos 2023-2030 m. gairėse“.

Taip pat sustabdytas pernai Kultūros ministerijos užsakytos ir rimto mokslininkų kolektyvo parengtos valstybinės kalbos politikos ateities studijos teikimas Vyriausybei.

Kultūros ministerija blokuoja ir jau prieš trejus metus parengtą kalbos tvarkybos ir priežiūros reformą, sustiprinančią savivaldos vaidmenį valstybinės kalbos tvarkyboje.

Buvęs VLKK pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad dar jo kadencijos metu, prieš 14 mėnesių, EK jau buvo skyrusi 23 pateiktiems lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose projektams vykdyti 35 mln. eurų, numačiusi 48 mėnesių vykdymo planą.

Tų lėšų skirstymas atiteko Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri savavališkai vilkina tų 35 mln. eurų, gautų pagal 2021 m. patvirtintą „Naujos kartos Lietuva“ planą, skirstymą projektų vykdytojams.

Iš numatytų 48 darbo mėnesių liko tik 34, todėl aiškėja, kad numatytųjų lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos projektų vykdymas gali būti sužlugdytas.

Seime ir Vyriausybėje nebevyksta jokia diskusija apie valstybinę kalbą ir jos ateitį. Tai gali būti blogas ženklas, jog gali pasitvirtinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko žodžiai, kad valstybinė kalba galėtų būti palikta savireguliacijai.

Spaudos konferencijoje iš salės pasisakė, bet tolesnėje diskusijoje nedalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė, prisiėmusi svarstomo konstitucinio įstatymo projekto autorystę ir vadovavimą jo teikimo eigai.

Ji visus suklaidino paskelbusi, kad LKI dokumentas dėl jos rengto įstatymo projekto esantis bendras su VLKK. Taip galbūt norėta išvengti keliskart KT pakartoto imperatyvaus nurodymo sprendžiant kalbos politikos klausimus remtis VLKK oficialiai išreiškiama nuomone.

Nors LKI pateiktame įstatymo projekto vertinime išdėstyta argumentacija dėl besąlygiško projekto atmetimo ir pateikta išvada dėl projekto rengimo ne jį taisant, o rengiant iš naujo, Seimo narė pranešė, kad projektas su LKI ir VLKK atstovais dar šią savaitę bus baigtas derinti ir bus teikiamas svarstyti Seimo komitetams.

Savo pasisakyme Dalia Asanavičiūtė atmetė iš esmės visas Seimo Teisės departamento ir LKI išvadas, įvertino kaip diskutuotinas, todėl pažadėjo artimiausiomis dienomis pradėti konstitucinio kalbos įstatymo teikimo procedūrą Seime.