Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu.
Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure.
„Valdantieji nesileido į diskusijas, nenorėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sprendimą dėl Vytauto Landsbergio priėmė buldozeriu, pasinaudodami tuo, kad Seime turėjo užsitikrinę balsų daugumą.
Niekas iš mūsų nekvestionuoja V. Landsbergio indėlio į užsienio politiką nepriklausomos Lietuvos aušroje, tačiau negalima pamiršti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tuo metu galiojusių įstatymų bei visos Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo vaidmens, Laikinojo Pagrindinio Įstatymo nuostatų suteiktų galių Aukščiausiajai Tarybai“, – sako Ramūnas Karbauskis.
Jis primena Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuris priimtas iš karto kai buvo išrinktas AT pirmininkas – 86 straipsnyje nurodyta, kad AT pirmininkas atskaitingas Aukščiausiai Tarybai, o valdžia padalinta trims subjektams – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui ir Aukščiausiajai Tarybai.
„Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kuriuo buvo V. Landsbergis, priklausė mažiausia valdžios apimtis“, – teigia R. Karbauskis.
Pareiškėjų į Konstitucinį Teismą atstovas Dainius Gaižauskas sako, kad Seimo narių grupei kyla pagrįstos abejonės, ar nėra kolizijos tarp Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo bei Konstitucijos nuostatų, t. y. ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį.
„Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės vadovo konstitucinį statusą, nurodydama, kad valstybės vadovas yra Respublikos Prezidentas. Todėl klausiame Konstitucinio Teismo, ar asmeniui, kuris niekada nebuvo ir nėra Prezidentas, galima suteikti valstybės vadovo statusą, nepažeidžiant Konstitucijos“, – sako Dainius Gaižauskas ir pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai.
„Seimas, konstitucinį valstybės vadovo statusą įstatymu suteikdamas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, t. y. ne Prezidentui, savo veiksmais sukūrė teisės normų koliziją, kadangi skiriasi Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalies bei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo nuostatos, kurios skirtingai nurodo, kas eina ar anksčiau ėjo valstybės vadovo pareigas.
Taigi, Seimo daugumos priimtas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas sukūrė tokias teisines pasekmes, kad šiuo metu konstitucinį valstybės vadovo teisinį statusą reglamentuoja du skirtingi teisės aktai“, – teigia D. Gaižauskas.
2022 m. birželio 30 d. Seimas balsų dauguma pritarė, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, valdančiosios konservatorių partijos garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas.
Už tai, kad V. Landsbergis būtų pripažintas buvęs pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu, per priėmimą pasisakė 74 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 4. Vieningai „už“ balsavo valdančiosios Seimo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės frakcijos. Palaikymą valdantiesiems išreiškė ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai. LVŽS balsavime nedalyvavo po to, kai Seimo dauguma atsisakė atsiklausti Konstitucinio Teismo nuomonės.
Čia su Landsbergiu, regis, yra maždaug tas pats kaip buvo su Smetona. Šiam 1919 metais būnant teisėtai išrinktos Valstybės tarybos prezidiumo pirmininku sumanoma Valstybės tarybos prezidiumo pirmininko kaip kolegialios institucijos vadovo pareigas pasidaryti vienasamenio valstybės vadovo – Lietuvos valstybės prezidento institucija, neturint tam galių. Mat, Vasario 16-osios aktu nustatyta, kad valstybės valdymo institucijas nustato Steigiamasis Seimas, kuris buvo išrinktas tik 1920 metais ir tų metų gegužę susirinkęs į sesiją to sumanyto Valstybės prezidento institucijos kaip jau egzistuojančios LIetuvos prezidento institucijos nelaikė, tad 1920 m. gegužę savo sprendimu ją įsteigė. Tokiu atveju Smetona buvo dar faktiškai Steigiamojo seimo, t.y. teisėtai neįsteigtos Lietuvos prezidento institucijos, t.y. dar negzituojančios Prezidento institucijos, prezidentu. Tačiau nežiūrint to, tapo laikomas pirmuoju Lietuvos prezidentu. Taip dabar yra ir su Landzbergiu 1990-1992 metais buvusiam tik Aukščiausiosos tarybos pirmininku siekiama suteikti valstybės vadovo statusą, nors tuo laikotarpiu tokio titulo numatyto Konstitucijoje dar nebuvo.
Bet keisčiausia, kad Landsbergis dėl tokio partijų “išsidirbinėjimo“ neprieštarauja.
rinkimus: ne anksčiau ir ne vėliau. Kuo viskas baigsis, galima pamėginti atspėti. „Nekvestionuoja“? Ką reiškia šis žodis?
Ar Seime baigėsi tualetinis popierius, kad seimūnai tam tikram reikalui naudoja Konstituciją?! Nesuprantu…
Nesuprantu… Ar Seime pasibaigė tualetinis popierius, kad seimūnai naudoja Konstituciją?!
Ar Seime pasibaigė tualetinis popierius, kad seimūnai tam tikram reikalui naudoja Konstituciją?!
Koks skirtumas,tas V.Landsbergio statusas? Manau,tokie pareiškimai yra būdas nukreipti dėmesį nuo realių progresnių pajamų mokesčių nebuvimo,panašiai ,kaip Rusijoje,kur gaunantys milijonines pajamas ir gaunatys vidutines pajams moka vienodus pajamų mokesčius. Vokietijoje vidutinės pajamos apmokestinamos 14 proc. GPM, o metinės pajamos virš maždaug 56000 eurų apmpkestinamos 42 proc. virš 260000 eurų- 45 proc. Kai kurių mūsų kandidatų viešai skelbiamose pajamų deklaracijose matome,kad nuo maždaug 4 milijonų metinių pajamų sumokėta vos 1,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Čia yra problema,gerbiami LVŽS vadovai, o ne Landsbergio statusas.
Bet koks to meto tikrovės klastojimas, dviprasmybių sukūrimas ateities kartų akyse tik užtrauks dėmę V.L, tad jo palikuoniams dėl to nebus smagu. Bet jie nieko negalės pakeisti. O šiandienos palikuoniai – dar gali. Net jei tai nebus nei smagu, nei lengva.
Andrius Balsevičius. Statome filmus apie „šiaudadūšius“
– laikmetis.lt/andrius-balsevicius-statome-filmus-apie-siaudadusius/
– pozicija.org/andrius-balsevicius-statome-filmus-apie-siaudadusius/