V. Žuko paroda „Deganti Lietuva: nepaklusnumo metų kūryba (1975–1983)“, skirta R. Kalantai atminti

Vasario 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma paroda „Vaidotas Žukas. Deganti Lietuva: nepaklusnumo metų kūryba (1975–1983)“, skirta Romui Kalantai (1953–1972) atminti.

Prieš 50 metų, 1972 m. gegužės 14 d., Kaune susideginęs Romas Kalanta tapo pasipriešinimo sovietinei santvarkai simboliu ir pranašu.

Dešimtmetis po jo žūties Lietuvoje pažymėjo bręstančią tautinę savimonę ir laisvės siekius, į kuriuos valdžia savo ruožtu atsakė griežtėjančiais suvaržymais ir visuotine kontrole.

Su šia įtampa visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime sutapo intensyvus ir labai veiklus dailininko Vaidoto Žuko (gim. 1956) kūrybos laikotarpis – 1975–1983 metai.

Po pašalinimo iš tuometinio LSSR dailės instituto 1979-aisiais, Vaidotui Žukui dešimtmetį buvo drausta eksponuoti kūrinius oficialiose erdvėse, tačiau autorius ir toliau demonstratyviai nešdavo darbus pristatyti parodų komisijoms, o atmestus parsinešdavo atgal.

Nepaisydamas sisteminio ignoravimo, tapytojas kūrė daug ir kitaip. Ankstyvieji jo paveikslai išsiskyrė tuometinės dailės kontekste, juos iki šiol palydi liudijimai: „tada taip niekas netapė“.

Nedalyvaudamas viešajame parodiniame gyvenime, menininkas išsaugojo kūrybinę laisvę. Jo požiūris buvo bekompromisis, o kūryba, nepaklususi anuometiniams formos ir turinio reikalavimams, išreiškė autentiškas autoriaus aspiracijas ir reakcijas į laikotarpio atmosferą.

V. Žuko kūriniuose susipina Vakarų senosios ir moderniosios dailės citatos, literatūrinės nuorodos, garsiosios vaizdinės kultūros bruožai.

Net ir iš pirmo žvilgsnio neutraliuose menininko kūriniuose – portretuose, peizažuose – išryškėja politinės, socialinės, kultūrinės potekstės.

Parodoje darbai pristatomi išryškinant stambiausias motyvų grupes: ankstyviausieji „Piktų vaikų“ ir nuogų figūrų ciklai, religinės, egzistencinės kompozicijos, globalios politikos veikėjai bei Lietuvos asmenybės – menininkai, mokslininkai, disidentai.

Greta tapybos darbų, koliažų, piešinių rodoma gausi eskizų ir spaudos iškarpų ekspozicija, padedanti bent iš dalies įminti menininko įkvėpimus.

Dėl nepatogių žinučių, neslepiamos ironijos, provokatyvumo, keliamų aštrių klausimų, o taip pat ir dėl paties menininko individualistiškos, konfrontuojančios laikysenos sovietmečiu V. Žuko kūryba liko oficialiojo dailės gyvenimo užkulisiuose.

Nepaisant ribotos sklaidos tuometiniame vietos meno lauke, darbai atrado savo žiūrovus: dauguma šio laikotarpio menininko kūrinių vėliau pasklido muziejuose bei privačiuose rinkiniuose Lietuvoje ir svetur.

Tad ši paroda – nedažnai pasitaikanti galimybė vienoje vietoje išvysti ankstyvosios V. Žuko kūrybos branduolį.

Paroda yra Romo Kalantos metų minėjimo programos dalis.

Paroda veiks iki 2022 m. balandžio 24 d.

Kuratorė Justina Augustytė;

Architektai ir dizaineriai: Juozapas Švelnys, Saulius Valius;

Dailininkė Loreta Uzdraitė;

Rengėjas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę veido kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. 

Muziejaus renginiuose privaloma dėvėti respiratorių.