Prieš šimtą metų, 1923-siais, Kaune pradėtas kurti botanikos sodas, labai greitai tapęs neatsiejama ne tik miesto, bet ir visos šalies dalimi.
Per visą amžių išlaikęs savastį ir nekintančią misiją, VDU Botanikos sodas 2023-sius sutinka su šventiniu šūkiu „Kaip prieš šimtą metų – taip šiandien“ ir gimtadienį minės visus metus, šią istorinę datą pažymėdamas įvairiais moksliniais, šviečiamaisiais ir kultūriniais renginiais.
„Jei pažvelgsime atidžiau, galima sakyti, kad VDU Botanikos sodas Kaune turi dvi gimtadienio datas:
pirmoji – 1923 m. vasario 15 diena, kai Botanikos sodui oficialiai paskirta Aukštosios Fredos dvaro teritorijos dalis.
O antroji – tų pačių metų liepos 8 d., kai Botanikos sode įvyko šventinės iškilmės, kurios metu sodas buvo iškilmingai pašventintas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai sodo oranžerijai.
Tad ir garbingą sodo gimtadienį minime ne vieną dieną, o jam skiriame visus šiuos metus,“ – sakė VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, pristatęs šimtmečiui skirtų šventinių renginių programą.
VDU Botanikos sodą su gimtadieniu sveikinęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pastebėjo, kad sodas perima simbolinę gimtadienio metų estafetę iš ką tik šimtmetį atšventusio Lietuvos universiteto:
„Botanikos sodas per ilgus metus nuėjo sudėtingą ne tik pakilimų, bet ir nuopuolių bei grėsmių nestokojusį kelią, tačiau visų jūsų – darbuotojų, puoselėtojų ir partnerių dėka – savo naują amžių sutinka sustiprėjęs ir subrendęs, tarsi tas šimtmečio sulaukęs brandus medis“.
Kurtas remiantis geriausiais to meto pavyzdžiais
Kaip pastebi istorikai, naujasis botanikos sodas Kaune buvo kuriamas labai sparčiai ir kvalifikuotai, pasinaudojant kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno Dahlem, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo.
Tam didelės reikšmės turėjo ne tik pirmojo sodo vadovo, šveicarų kilmės mokslininko Konstantino Regelio ryšiai su kitais botanikos sodais, bet ir šeimos papročiai:
jo senelis Eduardas Regelis kurį laiką buvo seniausio Rusijoje Sankt Peterburgo botanikos sodo vadovas, o dėdė Arnoldas Regelis – žymus parkų architektas.
K. Regelis buvo naujos Lietuvos botanikų kartos pradininkas ir mokytojas, o jo mokiniai vėliau tapo botanikos profesoriais Vilniaus universitete ir Žemės ūkio akademijoje.
Karo metu rinkiniai ir parodos labai nukentėjo, visai sunyko augalų sistematikos skyrius, daug augalų žuvo oranžerijoje, beveik žuvo rožių rinkinys.
Po karo rinkiniai pamažu buvo atkuriamos ir gausinamos, o ryškus sodo renesansas prasidėjo 1972 m., kai pagal kraštovaizdžio architektės D. Juchnevičiūtės paruoštą projektą pradėta vykdyti didelė centrinės dalies rekonstrukcija, įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistemos.
Sodas ne kartą keitė savo pavaldumą:
1989 m. tapo Botanikos instituto filialu, o 1990 m. – savarankiška Lietuvos Mokslų Akademijos mokslo įstaiga.
Ir tik 1992 m. „grįžo namo“ – buvo įjungtas į atkurtąjį Vytauto Didžiojo universitetą.
Gimtadienis – visus metus
Nors bėgant metams keitėsi Botanikos sodo pavaldumas ir veidas, kurį formavo ne viena iškili asmenybė, tačiau pats Botanikos sodo sumanymas – būti mokslo, tyrimų, švietimo ir rekreacijos bei kultūros sklaidos vieta – išliko per visą veiklos šimtmetį.
Trumpa VDU Botanikos sodo istorija pristatoma šiandien atidarytoje nuotraukų parodoje, rodomoje Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės languose (S. Daukanto g. 28, Kaune), o balandžio 3 d. bus atidaryta sode išvestų augalų veislių nuotraukų paroda.
Liepos 7 d. bus pristatytas pašto ženklų blokas, skirtas VDU Botanikos sodo šimtmečiui paminėti.
Į botaninę – kultūrinę šimtmečio minėjimo šventę pakvies tradicinė liepos pabaigoje vykstanti „Kvapų naktis“.
Rugsėjo mėnesį gyvai grožėtis VDU Botanikos sode išaugintais ir išvestais jurginais pakvies šimtmečiui skirta jurginų paroda.
Visus metus lankytojams bus siūlomi teminiai šimtmečio seminarai, ekskursijos, degustacijos, kvies pažintiniai renginiai ir augalų žydėjimo savaitės.
